Šuo · Medžiokliniai · Airija
Airių seteris
Irish Setter
Šuo, kurio spalva žmonėms patiko labiau nei jo darbas — ir tai jam kainavo brangiai.
Airių seteris yra medžioklinis bėgikas, kurį pusę amžiaus pirko dėl kailio. Šiandien veislė sveikstanti, bet linijos skiriasi labiau nei daugelyje kitų kortelių.
- Dydis
- Didelis
- Svoris
- patinai 29–34 kg, patelės 24–29 kg
- Judėjimas
- 90+ min
- Gyvenimo trukmė
- 11–13 m.
Jeigu būtų žmogus
Amžinas studentas, kuris keturiasdešimties vis dar juokiasi garsiausiai kambaryje. Piktumo neturi, rimtumo — irgi ne per daugiausia.
Gera kartu, kai
- Aktyviai šeimai
- Medžioklei ir bėgiojimui
- Namui su kiemu
Verta žinoti prieš renkantis
- Ilgai išlieka šuniško elgesio
- Plunksnos velia ir renka purvą
- Sunkiai pakelia vienatvę
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Judėjimo reikia pusantros dviejų valandų, ir seteris nori bėgti, o ne žingsniuoti. Tai vienas ištvermingiausių šunų kataloge, veistas dirbti atviruose laukuose visą dieną.
Bręsta lėtai. Airių seteris elgiasi kaip šuniukas iki trejų metų, o kai kurie — ir ilgiau. Tai žavu pirmus metus ir vargina trečius.
Kailis ilgas, šilkinis, su plunksnomis ant ausų, krūtinės, kojų ir uodegos. Šukos du tris kartus per savaitę, o po kiekvieno pasivaikščiojimo lauke — dagiai, šapai ir purvas iš plunksnų. Ruduo šitoje veislėje reiškia dvidešimt minučių darbo prie durų.
Ausys ilgos ir karančios. Po vandens ar lietaus džiovinamos, kitaip otitas grįžta.
Su svetimais draugiškas iki naivumo. Sarginio šuns iš jo nebus niekada.
Ir giliakrūtiškumas: skrandžio užsisukimas veislei aktualus, todėl kelios porcijos per dieną ir ramybė aplink jas.
Priežiūra
Kailį ir plunksnas šukuoti 2–3 kartus per savaitę; ausis tikrinti ir džiovinti; po pasivaikščiojimų iššukuoti dagius.
Sveikata: ką tikrinti
Veislėje istoriškai paplitusi progresuojanti tinklainės atrofija (rcd1), kuriai yra DNR testas ir kurios paplitimas dėl testavimo smarkiai sumažėjo. Purdue kohortiniame tyrime airių seteris taip pat buvo tarp didesnės skrandžio užsisukimo rizikos veislių. Verta pasitikrinti tėvų DNR rezultatus ir šerti keliomis mažesnėmis porcijomis.
Šaltinis: Ward et al. 2003, Preventive Veterinary Medicine; The Kennel Club DNR testų sąrašas (rcd1-PRA) · tikrinta 2026-07-27
Ko klausti veisėjo
- Ar tėvai testuoti dėl rcd1?
DNR testas yra nuo 1993 m., ir jį daryti privalu.
- Darbinė ar parodinė linija?
Skirtumas veislėje didelis.
- Ar veislyne buvo skrandžio užsisukimo?
Giliakrūtiniams aktualu.
- Ar tėvams daryta klubų patikra?
Bėgikui sąnariai yra darbo įrankis.
- Kaip tėvai reaguoja į garsus ir svetimus?
Nervingumas veislėje buvo problema, ir apie tai reikia klausti tiesiai.
Kur dažniausiai apsigaunama
Perki dėl kailio spalvos.
Ta pati priežastis šitą veislę ir sugadino.
Manai, kad gražus šuo bus ramus.
Airių seteris ramus tampa apie ketvirtus metus.
Galvoji, kad plunksnos — smulkmena.
Rudenį jos taps tavo kasdiene rutina.
Tikiesi, kad grįš pašauktas iš lauko.
Užuodęs paukštį — ne visada.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (24–34 kg šuo) | 620–880 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 170–250 € |
| Kailio priežiūra ir kirpėjas | 200–450 € |
| Ausų priemonės ir gydymas | 100–300 € |
| Bazinė suma | 1090–1880 € |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Iki XIX a. vidurio airių seteriai dažniausiai buvo raudonai balti. Baltos dėmės turėjo aiškią paskirtį: medžiotojas turėjo matyti šunį tolimame lauke ir tankmėje.
Tada atsirado parodos, ir viskas pasikeitė. Sodri vienspalvė raudona spalva ringe atrodė įspūdingiau, ir per kelis dešimtmečius ji išstūmė raudonai baltą tipą taip, kad tas beveik išnyko. XX a. jį teko atkurti kaip atskirą veislę.
Į populiariąją kultūrą seterį įrašė knyga. 1945 m. Jimas Kjelgaardas išleido romaną „Big Red“ apie berniuką ir airių seterį, o 1962 m. Disnėjus pagal jį pastatė filmą. Paklausa šoktelėjo, o kartu su ja — ir atsitiktinis veisimas. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje veislės darbinės savybės bei nervų tvirtumas smarkiai nukentėjo, ir apie tai iki šiol atvirai kalba patys veisėjai.
Bet didžiausią dovaną pasauliui airių seteris padarė ne kine, o laboratorijoje.
Veislėje jau XIX a. buvo pastebėta, kad dalis šuniukų apanka labai anksti. XX a. pabaigoje mokslininkai išsiaiškino priežastį — geno mutaciją, sukeliančią progresuojančią tinklainės atrofiją rcd1. 1993 m. jai buvo sukurtas DNR testas, ir tai tapo pirmuoju genetiniu testu šunų medicinos istorijoje.
Šiandien tokių testų yra šimtai, ir kiekvienas iš jų — nuo borderkolio MDR1 iki stafordšyro L-2-HGA — remiasi tuo, kas prasidėjo nuo apankančių airių seterių.
Veislė, kuriai spalva pakenkė, moksliškai davė daugiau nei bet kuri kita.