Australų aviganis

Jeigu būtų žmogus

Kolega, kuris nekenčia tuščių susirinkimų ir mėgsta konkrečias užduotis. Su savais atviras, su svetimais atsargus. Nuobodžiaudamas ima organizuoti kitus.

Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka

Pusantros dvi valandos judėjimo ir protinis darbas kasdien. Australas šiek tiek lankstesnis už borderkolį, bet skirtumas mažesnis, negu tikisi žmonės, kurie renkasi jį kaip „ramesnį variantą“.

Ganymo instinktas stiprus. Bėgantis vaikas, dviratininkas, praeinanti mašina — visa tai jam kvietimas. Valdoma, bet nuo pirmų mėnesių ir sąmoningai.

Kailis vidutinio ilgio, dvigubas, su plunksnomis. Šukuoji du kartus per savaitę, o šėrimosi metu kasdien, ir tada plaukų būna visur.

Su svetimais rezervuotas. Tai veislės norma, o ne baikštumas, bet be socializacijos rezervuotumas virsta įtarumu.

Ir viena savybė, kurią verta žinoti prieš perkant: australas labai prisiriša prie šeimos ir sunkiai pakelia ilgas vienatvės valandas. Nuobodžiaudamas jis nepradeda gulėti — jis pradeda veikti.

Priežiūra

Šukuoti 2 kartus per savaitę, šėrimosi metu dažniau; po darbo lauke tikrinti letenas ir kailį.

Sveikata: ką tikrinti

Veislėje paplitusi MDR1 geno mutacija, dėl kurios kai kurie įprasti vaistai tampa pavojingi, taip pat klubų displazija ir paveldimos akių ligos. Verta atlikti MDR1 testą ir apie rezultatą visada pasakyti veterinarui prieš gydymą.

Australų aviganiui aktualūs du dalykai, kurių nėra daugumoje kitų kortelių.

MDR1 genas. Veislėje paplitusi mutacija, dėl kurios kai kurie visiškai įprasti vaistai — dalis parazitų preparatų, kai kurie raminamieji ir chemoterapiniai — tampa toksiški. Yra paprastas DNR testas. Rezultatą būtina pasakyti veterinarui prieš bet kokį gydymą, o ne po jo.

Merle × merle poravimas. Du merle rašto tėvai duoda apie ketvirtadalį šuniukų su dviguba geno kopija, o tokiems būdingas kurtumas, akių ydos ir sumažėjusios akys. Sąžiningi veisėjai taip neporuoja niekada. Jei skelbime siūlo „retą“ šviesų merle šuniuką už didesnę kainą, tai dažniausiai reiškia būtent šitą poravimą.

Šaltinis: Washington State University MDR1 programa; BVA/KC klubų ir akių schemos · tikrinta 2026-07-26

Ko klausti veisėjo

1. Ar tėvai turi MDR1 testą?

   Svarbiausias klausimas veislėje.

2. Kokio rašto tėvai?

   Du merle — pokalbis baigtas.

3. Ar tikrintos akys ir klubai?

   Abu dokumentai turi būti šviežūs.

4. Ar tėvai dirba ar sportuoja?

   Nuo to priklauso energijos lygis.

5. Ar šuniukai augo namuose, matydami buitį?

   Rezervuotai veislei tai lemiama.

Netinka, jei

• Tavęs dienomis nebūna, o šuo liks be užsiėmimo.
• Namuose maži vaikai, o tu neturėsi laiko mokyti šunį jų neganytų.
• Nemėgsti kasdien mokyti šuns.
• Nepakenti plaukų du kartus per metus visur.

Kur dažniausiai apsigaunama

Kiek kainuoja per metus

Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.

Istorija ir kontekstas

Australų aviganis Australijoje niekada negyveno.

Veislė susiformavo XX a. JAV vakarų rančose. Vardas atsirado dėl to, kad XIX a. pabaigoje į Kaliforniją buvo gabenamos avys iš Australijos, o kartu su jomis — ir ganytojų šunys. Amerikiečiai ėmė juos vadinti „australiškais“, nors dalis tų šunų buvo baskų kilmės iš Pirėnų.

Populiarumą veislei atnešė ne ūkiai, o rodeo arena.

Aidaho rančeris Jay Sisleris penktajame ir šeštajame dešimtmetyje su savo australų aviganiais Stubu, Shorty ir Queenie rodė triukų programas rodeo pertraukose. Šunys šoko per lankus, ėjo ant priekinių kojų, balansavo ant kamuolių ir vaikščiojo virve. Programa tapo tokia populiari, kad Sisleris gastroliavo po visą Šiaurės Ameriką, o vėliau jį nufilmavo Disnėjaus studija.

Tūkstančiai žiūrovų pirmą kartą pamatė šitą veislę būtent taip: kaip šunis, kurie sugeba beveik viską. Paklausa šoktelėjo, ir australų aviganis iš rančų šuns tapo populiaria veisle.

Simboliška, kad Sisleris savo geriausius šunis paėmė iš prieglaudos ir iš kaimynų — jie neturėjo jokios kilmės dokumentų.

Panašios kryptys