Birmos katė

Jeigu būtų žmogus

Ramus, mandagus žmogus, kuris kambaryje niekada nekelia balso ir prie kurio jautiesi laukiamas.

Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka

Birmietė yra viena ramiausių ir prieraišiausių kačių. Ji seka tave po namus, guli šalia, kai dirbi, ir mielai sėdi ant kelių — bet be ragdoll intensyvumo.

Kailis pusiau ilgas ir šilkinis, be tankaus poplaukio. Todėl jis veliasi gerokai mažiau nei persės — šukos du tris kartus per savaitę pakanka. Labiausiai veliasi už ausų ir pažastyse.

Judesio prašo saikingai: penkiolika minučių žaidimo per dieną ir vidutinio aukščio lentyna. Birmietė nėra akrobatė.

Balsas tylus. Ji kalba pusbalsiu ir retai reikalauja garsiai.

Vienatvę pakelia sunkiau nei vidutinė katė. Daugelis veisėjų rekomenduoja porą arba bent tai, kad namuose kas nors būtų dažniau nei retai.

Ir ramus būdas turi tą pačią pasekmę kaip ragdoll: birmietė blogai vertina pavojų. Tai namų katė, o balkonas privalo būti aptvertas.

Priežiūra

Kailį šukuoti 2–3 kartus per savaitę; tikrinti už ausų ir pažastis; dantis valyti reguliariai.

Sveikata: ką tikrinti

Veislėje aktuali hipertrofinė kardiomiopatija, todėl rekomenduojama tėvų širdies echoskopija; taip pat aprašyta įgimta hipotrichozė ir inkstų ligų polinkis vyresniame amžiuje. Verta kasmet tikrinti inkstų rodiklius nuo vidutinio amžiaus.

Birmietė laikoma palyginti tvirta veisle, tačiau kelios rizikos aprašytos.

Hipertrofinė kardiomiopatija — plačiai paplitusi tarp veislinių kačių apskritai, todėl tėvų širdis tikrinama echokardiografu.

Įgimta hipotrichozė — reta paveldima būklė, dėl kurios kačiukai gimsta be kailio arba jį praranda; veislėje ji aprašyta ir susijusi su silpnesniu imunitetu.

Inkstų funkcija vyresniame amžiuje. Dėl siauros pokarinės genetinės bazės birmietėms verta nuo dešimties metų kasmet tikrinti inkstų rodiklius — tai amžiaus ir kilmės, ne konkrečios ligos klausimas.

Šaltinis: International Cat Care; FIFe standartas · tikrinta 2026-07-28

Ko klausti veisėjo

1. Kada tėvams tikrinta širdis echokardiografu?

   Prašai konkrečios datos, ne bendro patikinimo.

2. Kiek giminingi tėvai?

   Siauros bazės veislėje tai prasminga.

3. Ar veislyne buvo kačiukų be kailio?

   Nemalonus, bet teisėtas klausimas.

4. Kaip kačiukai pratinami likti vieni?

   Prieraišiai veislei tai realu.

5. Ar visos keturios pirštinaitės vienodos?

   Ne dėl grožio — tai rodo veisėjo dėmesį standartui.

Kur dažniausiai apsigaunama

Kiek kainuoja per metus

Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.

Istorija ir kontekstas

Birmos katės kilmės legenda yra viena gražiausių, kokias turi kinologija, ir verta ją papasakoti tiksliai — pažymint, kad tai legenda.

Pasakojama, kad Birmos šventykloje gyveno vienuolis Mun-Ha ir jo balta katė Sinhas. Šventyklos deivės statula turėjo mėlynas akis. Kai užpuolikai nužudė vienuolį, katė atsistojo ant jo kūno ir pažvelgė į statulą — tą akimirką jos kailis pagelto kaip auksas, akys tapo mėlynos, o letenos, liečiančios šeimininką, liko baltos.

Nuo tada birmietės turi baltas pirštinaites — kaip ženklą, kad jos lietė šventąjį žmogų.

Istorinių įrodymų šitai istorijai nėra. Dokumentuota veislės pradžia yra kur kas paprastesnė: XX a. pradžioje kelios tokio tipo katės pateko į Prancūziją, o 1925 m. veislė ten buvo oficialiai registruota.

Ir čia prasideda tikroji, mažiau žinoma drama.

Po Antrojo pasaulinio karo Europoje buvo likusi viena birmiečių pora — patinas ir patelė. Visa šiandieninė pasaulio populiacija atkurta iš jų, kryžminant su persų ir siamo katėmis, kol tipas buvo atstatytas.

Legenda apie šventyklą graži. Bet tikras stebuklas yra tai, kad veislė apskritai išliko.

Panašios kryptys