Šuo · Kompanijos · Anglija
Kavalieriaus King Charles spanielis
Cavalier King Charles Spaniel
Geriausio charakterio šuo kataloge — ir viena sunkiausių sveikatos istorijų.
Kavalierius neturi jokių elgesio problemų. Visos jo problemos yra medicininės, ir jos yra rimtos.
- Dydis
- Mažas
- Svoris
- 5,4–8 kg
- Judėjimas
- 45 min
- Gyvenimo trukmė
- 9–14 m.
Jeigu būtų žmogus
Žmogus, kuris tikrai džiaugiasi tave matydamas. Be ironijos, be atsargumo. Blogos nuotaikos neturi, o vienas būti nemoka.
Gera kartu, kai
- Šeimai su vaikais
- Butui
- Norintiems ramaus kompaniono
Verta žinoti prieš renkantis
- Sunkiai pakelia vienatvę
- Reikia širdies patikrų visą gyvenimą
- Ausų plunksnos velia ir šlampa
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Kavalierius nori būti šalia visą laiką. Ne dažnai — visą laiką. Tai vienintelė veislė kataloge, kurios kortelėje verta parašyti tiesiai: jei tavęs namuose nebūna, šito šuns neimk.
Judėjimo reikia nedaug — pusvalandis keturiasdešimt penkios minutės, ramiu tempu. Tai patogu, bet turi ir kitą pusę: kavalierius lengvai priauga svorio, o antsvoris tiesiogiai apkrauna širdį, kuri šitoje veislėje ir taip pažeidžiama.
Kailis šilkinis, su plunksnomis ant ausų, kojų ir uodegos. Šukuojamas kelis kartus per savaitę, o ausų plunksnos veliasi greičiausiai ir mirksta valgant.
Ausys ilgos, karančios ir uždaros. Po kiekvienos maudynės ar lietaus — patikrinti ir išdžiovinti.
Ir svarbiausia dalis kasdienybės, kurios kitose kortelėse nėra: kasmetinis širdies klausymas nuo pat jaunystės. Ne todėl, kad įtari ligą, o todėl, kad šitoje veislėje ji ateina anksti ir tyliai.
Priežiūra
Kailį ir ausų plunksnas šukuoti kelis kartus per savaitę; ausis tikrinti ir džiovinti; akis valyti švelniai.
Sveikata: ką tikrinti
Veislė turi dvi rimtas paveldimas problemas: ankstyvą mitralinio vožtuvo ligą (MVD) – tyrimuose apie pusė šešiamečių šunų jau turi širdies ūžesį – ir siringomieliją, randamą maždaug trečdaliui ar daugiau šunų. Verta rinktis tik iš tėvų, tikrintų pagal širdies ir MRT programas, ir kasmet klausytis širdies.
Šaltinis: UFAW; Limpens et al. 2024 (Frontiers in Vet Science); BVA/KC širdies ir CM/SM schemos · tikrinta 2026-07-26
Ko klausti veisėjo
- Ar tėvai turi galiojančius širdies sertifikatus?
Klausymas kasmet, ir dokumentas turi būti šviežias.
- Ar daryta MRT dėl siringomielijos?
Yra oficialios vertinimo programos. Klausk apie rezultatą raidėmis.
- Kokio amžiaus poruojami šunys?
Sveikatos programos rekomenduoja veisti vėliau, kad širdies būklė jau būtų matoma.
- Kiek gyveno šuniuko seneliai ir nuo ko mirė?
Nepatogus klausimas, kuris pasako daugiausia.
- Ar veislyne buvo šunų su nuolatiniu kasymusi apie galvą ir kaklą?
Tai gali būti siringomielijos požymis.
Netinka, jei
- Tavęs namuose nebūna ilgas dienas.
- Nepasiruošęs kasmetiniams širdies patikrinimams visą šuns gyvenimą.
- Nori šuns, kuris saugotų namus. Kavalierius pasitiks visus vienodai džiaugsmingai.
- Neieškosi veislyno pagal sveikatos programas, o pirksi pirmą pasitaikiusį.
Kur dažniausiai apsigaunama
Perki dėl charakterio, negalvodamas apie sveikatą.
Charakteris tikrai puikus. Būtent todėl žmonės ir nusiperka nepasidomėję.
Manai, kad širdies ūžesys — senų šunų reikalas.
Šitoje veislėje jis dažnai atsiranda iki šešerių metų.
Galvoji, kad ramus šuo nereikalauja dėmesio.
Reikalauja daugiausiai iš visų — tik ne judėjimo, o buvimo šalia.
Tikiesi, kad veisėjo pažymėjimai apie sąnarius pakanka.
Šitoje veislėje reikia širdies ir MRT programų, ne klubų.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (6–8 kg šuo) | 260–380 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 150–220 € |
| Kasmetinis širdies patikrinimas | 80–180 € |
| Kailio ir ausų priežiūra | 120–280 € |
| Bazinė suma | 610–1060 € |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
XVII a. Anglijoje mažieji spanieliai buvo karališkojo dvaro šunys, o labiausiai su jais siejamas Karolis II. Apie jį pasakojama, kad jis leido savo spanieliams būti bet kurioje viešoje vietoje, net Parlamente — istorikai to įsako nerado, todėl laikyk tai legenda. Bet karaliaus prieraišumas prie šunų dokumentuotas gerai: amžininkai skundėsi, kad jis daugiau laiko skiria šuniukams nei valstybės reikalams.
Per kitus du šimtmečius veislė pasikeitė iš esmės. Madai pasisukus link trumpesnių snukių, senojo tipo ilgesnio snukio spanieliai beveik išnyko, o liko tie, kuriuos šiandien vadiname King Charles spanieliais.
Ir čia prasideda įdomiausia dalis.
1926 m. amerikietis Roswellas Eldridge'as atvyko į Angliją ieškodamas tokių spanielių, kokie nutapyti senuose paveiksluose — ilgesniu snukiu, plokščia galva. Nerado nė vieno. Tada jis pasiūlė Crufts parodoje 25 svarų prizą — tuo metu labai rimtus pinigus — už geriausią „senojo tipo“ šunį. Prizą jis kartojo kelerius metus.
Iš pradžių veisėjai juokėsi. Paskui kai kurie ėmė bandyti. 1928 m. prizą laimėjo šuo vardu Ann's Son, ir tais pačiais metais buvo įkurtas naujas klubas bei parašytas standartas. Pats Eldridge'as to nebesulaukė — mirė 1927-aisiais.
Taip gimė atskira veislė: kavalieriaus King Charles spanielis. Vienas iš nedaugelio atvejų istorijoje, kai šuo atkurtas pagal paveikslus.
Ironija ta, kad veislė, sukurta grąžinant sveikesnę senąją anatomiją, per šimtmetį įgijo vienas sunkiausių paveldimų problemų kinologijoje.