Škotų aviganis (kolis)

Jeigu būtų žmogus

Žmogus, kuris balso nekelia niekada ir vis tiek yra išgirstas. Jautrus svetimai nuotaikai, ilgai atsimenantis šiurkštų žodį.

Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka

Judėjimo reikia valandos su viršum, ir kolis mielai eis kartu bet kur — jis nėra tas aviganis, kuris kasdien reikalauja darbo iki išsekimo. Bet ir sofos šunimi jo nepadarysi.

Kailis yra didysis darbas. Ilgas, tankus, su vešliais karčiais apie kaklą ir plunksnomis ant kojų. Šukos imamos du tris kartus per savaitę, o pavasarį ir rudenį — kasdien, nes poplaukis eina lauk ištisais debesimis. Labiausiai veliasi už ausų, po pažastimis ir šlaunų vidinėje pusėje: ten kailis minkštesnis, ir ten šeimininkai žiūri paskutiniai.

Balsas ateina kartu su veisle. Kolis praneša apie automobilį kieme, praeivį po langu ir varną ant stogo. Tai valdoma, bet mokoma nuo pirmo mėnesio.

Jautrumas garsams ir tonui didelis. Pakeltas balsas šitam šuniui nėra motyvacija — jis tiesiog užsidaro. Griežtumu iš kolio negausi nieko.

Ir viena kasdienė smulkmena, kurios kortelėse nerašo: siauras, ilgas snukis reiškia, kad iš dubenėlio jis valgo tvarkingiau nei dauguma, o štai purvą nuo karčių neši namo visą rudenį.

Priežiūra

Ilgą kailį šukuoti 2–3 kartus per savaitę, sezono metu kasdien; tikrinti už ausų ir po karčiais, kur veliasi.

Sveikata: ką tikrinti

Veislėje labai paplitusi MDR1 geno mutacija, dėl kurios kai kurie įprasti vaistai tampa pavojingi, ir kolio akies anomalija (CEA). Abiem yra DNR testai. MDR1 statusą būtina pasakyti veterinarui prieš bet kokį gydymą – tai svarbiausia praktinė žinia apie šią veislę.

Kolis yra ta veislė, kurios dėka pasaulis apskritai sužinojo apie MDR1.

XX a. devintajame dešimtmetyje veterinarai pastebėjo, kad kai kurie koliai po įprastos parazitų profilaktikos staiga apsvaigsta, nustoja vaikščioti ar net miršta. Vėliau paaiškėjo priežastis: geno mutacija, dėl kurios vaistas nesustabdomas prie smegenų barjero ir kaupiasi ten, kur neturėtų.

Tas genas iki šiol vadinamas MDR1, o veislėje jis paplitęs itin plačiai — dažniau nei bet kurioje kitoje.

Praktiškai tai reiškia tris dalykus. DNR testas kainuoja apie šimtą eurų ir daromas vieną kartą gyvenime. Rezultatas užrašomas ir parodomas veterinarui prieš bet kokį gydymą, ne po jo. Ir jei kas nors siūlo tavo koliui vaistų be to klausimo — klausimą užduodi tu.

Veislėje taip pat aktuali kolio akies anomalija, kuriai irgi yra DNR testas.

Šaltinis: Washington State University MDR1 programa; BVA/KC/ISDS akių schema (CEA) · tikrinta 2026-07-27

Ko klausti veisėjo

1. Ar tėvai turi MDR1 testą?

   Svarbiausias klausimas visoje veislėje.

2. Ar daryti CEA ir akių tyrimai?

   Kolio akies anomalija paveldima, testas yra.

3. Kaip tėvai reaguoja į staigų garsą?

   Jautrumas triukšmui iš dalies paveldimas.

4. Kiek tėvai loja?

   Sąžiningas veisėjas nusijuoks, o paskui atsakys tiesiai.

5. Ar šuniukai augo namuose, girdėdami buitį?

   Jautriai veislei tai lemia daugiau nei bet kas.

Netinka, jei

• Nepakenti plaukų ir nenori šukuoti kelis kartus per savaitę.
• Kaimynystė jautri garsams.
• Namuose įprasta šaukti — šitas šuo to nepakelia.
• Nori sarginio šuns, kuris svetimą sustabdytų.

Kur dažniausiai apsigaunama

Kiek kainuoja per metus

Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.

Istorija ir kontekstas

Iki XIX a. vidurio kolis buvo paprastas Škotijos aukštumų ganytojas — smulkesnis, žemesnis ir kur kas mažiau puošnus nei šiandien. Vardas greičiausiai kilęs nuo juodgalvių avių veislės, kurią jis ganė.

Viską pakeitė viena viešnagė. Karalienė Viktorija, atvykusi į Balmoralo pilį, taip susižavėjo vietiniais koliais, kad parsivežė kelis į Anglijos rūmus. Nuo tos akimirkos ūkio šuo tapo madingu, o parodose prasidėjo lenktynės dėl ilgesnio kailio ir siauresnio snukio.

Į pasaulio sąmonę kolį įrašė Holivudas.

1943 m. pasirodė filmas „Lassie grįžta namo“, ir Lasė tapo garsiausia šunimi kine. Įdomiausia detalė yra ta, kad patelę Lasę visą laiką vaidino patinas — šuo vardu Palas. Priežastis grynai praktinė: patinai vasarą neišmeta kailio taip smarkiai, todėl filmavimo aikštelėje visą sezoną atrodo vienodai. Palo palikuonys Lasę vaidino kelias dešimtis metų.

Bet tikra kolio istorija nutiko dvidešimt metų anksčiau, ir jos nesugalvojo joks scenaristas.

1923 m. Ohajo valstijoje per atostogas dingo kolių mišrūnas Bobis. Šeima jo ieškojo, nerado ir grįžo namo į Oregoną be šuns. Po šešių mėnesių, vasario mėnesį, purvinas ir sulysęs Bobis parėjo prie savo namų durų. Jis nuėjo per prerijas, kalnus ir žiemą apie keturis tūkstančius kilometrų — kelią, kurio niekada nebuvo matęs, nes į rytus buvo vežtas automobiliu.

Istoriją tikrino laikraščiai, ir žmonės iš skirtingų valstijų atsiuntė laiškus, patvirtinančius, kad tokį šunį šėrė ar priglaudė nakčiai. Bobis gavo raktą nuo Portlando miesto ir vaidino filme apie save patį.

Panašios kryptys