Šuo · Retriveriai · Niufaundlendas / D. Britanija
Labradoro retriveris
Labrador Retriever
Populiariausias šuo pasaulyje nėra populiariausias be priežasties. Labradoras beveik visada sutinka su tuo, ką sugalvojai: eiti, važiuoti, laukti, žaisti su vaiku, gulėti po stalu.
Bėda tik viena — jis taip pat visada sutinka valgyti.
- Dydis
- Didelis
- Svoris
- patinai 29–36 kg, patelės 25–32 kg
- Judėjimas
- 60–90 min
- Gyvenimo trukmė
- 11–13 m.
Jeigu būtų žmogus
Draugas, kuris atvažiuoja padėti kraustytis ir nepaklausia, kiek dėžių. Iki keturiasdešimties elgiasi kaip dvidešimtmetis. Nuoskaudų nelaiko, pykčio nekaupia, o jei įžeidei — po dviejų minučių jau vėl uodega beldžia į spintelę.
Gera kartu, kai
- Aktyviai šeimai
- Pirmam šuniui
- Sportui ir darbui su žmogumi
Verta žinoti prieš renkantis
- Lengvai priauga svorio – porcijas verta matuoti
- Iki 2–3 metų elgiasi kaip šuniukas
- Šeriasi ištisus metus
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Labradoras nėra ramus šuo. Jis yra šuo, kuris tampa ramus po valandos judėjimo — o tai visai kas kita.
Pirmus dvejus ar trejus metus gyveni su dideliu šuniuku dideliame kūne. Uodega nušluoja kavos puodelį nuo staliuko ir šuo net nesustoja. Tai ne blogas auklėjimas, tai amžius.
Kasdien reikia valandos iki pusantros. Ne vaikščiojimo aplink kvartalą, o tikro darbo: uostymo, ieškojimo, plaukiojimo, atnešimo. Duok jam užduotį — gausi ramų vakarą. Neduok — gausi šunį, kuris pats sugalvos, ką veikti su tavo batais.
Vanduo yra atskira tema. Labradoras plaukia ne todėl, kad karšta, o todėl, kad ten vanduo. Rudens balos įskaitomos.
Kailis trumpas, bet dvigubas, ir šeriasi ištisus metus. Juodas šuo ant šviesios sofos matomas iš kito kambario. Du kartus per metus šėrimasis virsta reiškiniu, kurį matai ore.
Ir svarbiausia — maistas. Labradoras nesustoja pavalgęs. Jis sustoja, kai maisto nebelieka. Tai ne apsirijimas, tai genetika, ir apie tai žemiau.
Priežiūra
Kailį iššukuoti kartą per savaitę, šėrimosi metu dažniau; po maudynių išdžiovinti ausis.
Sveikata: ką tikrinti
Veislė linkusi į klubų ir alkūnių displaziją bei antsvorį – daliai labradorų nustatyta POMC geno mutacija, didinanti apetitą. Verta rinktis šuniuką iš sąnarių patikrą turinčių tėvų ir visą gyvenimą laikyti liekną kūno kondiciją.
Dalis labradorų turi POMC geno mutaciją, tiesiogiai susijusią su padidėjusiu apetitu ir polinkiu tukti (Raffan et al. 2016, *Cell Metabolism*). Tyrime ji buvo dažnesnė tarp pagalbos šunų — būtent tų, kuriuos lengviausia motyvuoti maistu.
Praktinė išvada paprasta: jei tavo labradoras elgiasi taip, lyg niekada nebūtų valgęs, jis gali ir nemeluoti. Porcija matuojama, ne pilama iš akies.
Šaltinis: BVA/KC klubų ir alkūnių schemos; Raffan et al. (2016), Cell Metabolism – POMC · tikrinta 2026-07-25
Ko klausti veisėjo
- Kokie tėvų klubų ir alkūnių rezultatai?
Skaičiai turi būti raštu, ne žodžiu.
- Ar tėvų akys tikrintos šiais metais?
Akių patikra galioja metus, ne visą gyvenimą.
- Tai darbinė ar parodinė linija?
Neteisingo atsakymo nėra, bet gyvenimas su jomis skiriasi labai.
- Kaip elgiasi motina su svetimais?
Labradoro nervingumas nėra veislės norma.
- Ką šuniukai jau pažįsta?
Vaikai, katės, dulkių siurblys, mašina.
Netinka, jei
- Neturi laiko valandai judėjimo kasdien, ir tai nesikeis.
- Namuose šviesūs baldai ir nepakenti plaukų.
- Nori šuns, kuris ramiai gulėtų nuo pirmų mėnesių.
- Negali kontroliuoti maisto: namuose nuolat kas nors ką nors užkanda ir numeta.
Kur dažniausiai apsigaunama
Galvoji, kad tai patogus šuo pradedantiesiems.
Charakteriu — taip. Energija — ne. Daugiausia labradorų atsiduria prieglaudose per pirmuosius dvejus metus, ir beveik visada dėl to paties: nupirko ramų šeimos šunį, gavo paauglį sportininką.
Manai, kad jis pats žino saiką.
Nežino. Ir tai ne charakterio yda.
Perki šviesų, nes atrodo švelnesnis.
Kailio spalva charakterio nelemia. Lemia linija: darbinės linijos labradorai sausesni ir žymiai energingesni už parodinius.
Tikiesi, kad išaugs greitai.
Labradoro galva subręsta vėliau nei kūnas. Trejus metus turėsi didelį šunį su šuniuko galvosena.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (kokybiškas, 30 kg šuo) | 700–950 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 160–240 € |
| Priemonės, žaislai, pavadėliai | 80–150 € |
| Draudimas, jei imi | 200–400 € |
| Bazinė suma | 940–1340 € (su draudimu 1140–1740 €) |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Vardas klaidina. Veislė kilo ne iš Labradoro pusiasalio, o iš Niufaundlendo, kur vadinamasis Šv. Jono šuo padėdavo žvejams: šokdavo į ledinį vandenį, gaudė iš tinklų iškritusias menkes ir traukė lynus.
XIX a. pradžioje tokius šunis pastebėjo anglų aristokratai, plaukioję į Kanadą. Antrasis Malmesberio grafas juos pirko ir laikė medžioklei, o savo laiške ir įtvirtino pavadinimą — rašė, kad savo šunis vadina labradorais ir kitaip nevadins. Tuo pat metu Bakliuko hercogo veislynas Škotijoje kūrė antrąją liniją. Iš tų dviejų dvarų kilę beveik visi šiandieniniai labradorai.
Ironija tokia: Niufaundlende veislė beveik išnyko dėl mokesčių už šunis ir avininkystės apsaugos įstatymų. Šuo išliko todėl, kad jį laiku išsivežė medžiotojai iš kitos šalies.
XX a. antroje pusėje labradoras rado trečią profesiją — pagalbos šuns. Vienas garsiausių buvo Endalas, britų neįgaliojo Alleno Parton šuo, mokėjęs naudotis bankomatu ir įdėti šeimininką į atsigavimo padėtį po nelaimingo atsitikimo. Jam skirtas PDSA aukso medalis, o Britanijoje jis tapo veislės vizitine kortele labiau nei bet kuris parodų čempionas.