Pekinesas

Jeigu būtų žmogus

Senos giminės atstovas, kuris svečius priima mandagiai ir be entuziazmo. Prašomas nešoks. Prašomas apskritai retai ką daro.

Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka

Judėjimo reikia mažai — dvidešimt trisdešimt minučių, ir tik vėsiu paros metu. Vasarą vidurdienį pekinesas lieka namuose, ir tai ne perdėtas rūpestis.

Kvėpavimą girdi nuolat. Plokščias snukis reiškia, kad šuo šnopuoja miegodamas, valgydamas ir po kelių žingsnių. Dalis to yra veislės realybė, dalis — simptomas, ir skirtumą pasako veterinaras.

Akys guli seklioje akiduobėje ir yra beveik neapsaugotos. Šaka, katės letena, per stiprus trūktelėjimas už antkaklio — visa tai gali baigtis ragenos opa arba dar blogiau. Todėl petnešos, ne antkaklis, ir žvilgsnis į akis kiekvieną vakarą.

Kailis ilgas, tankus, su vešliais karčiais apie kaklą. Šukos kasdien arba trumpas kirpimas. Labiausiai veliasi už ausų, ant kelnaičių ir po pažastimis.

Kūnas ilgesnis nei kojos, todėl nugara pažeidžiama — šuoliai nuo sofos ribojami, kaip ir taksui.

Ir savarankiškumas. Pekinesas nedirba už pagyrimą ir nesijaudina, ką tu apie tai galvoji. Su juo tariamasi, ne vadovaujama.

Priežiūra

Snukio raukšlę valyti ir sausai nušluostyti; ilgą kailį šukuoti kasdien; akis saugoti nuo dulkių ir šakų.

Sveikata: ką tikrinti

Trumpasnukei veislei aktualus kvėpavimo takų sindromas (BOAS), ragenos opos ir akies obuolio iškritimas po traumos, o dėl ilgo kūno ir trumpų kojų – ir tarpslankstelinių diskų liga. Renkantis verta ieškoti atviresnių šnervių ir ne itin plokščio snukio, o kasdien stebėti kvėpavimą ir akis.

Šaltinis: FCI standartas Nr. 207; RVC brachicefalų tyrimų programa; The Kennel Club Breed Watch (Category 3) · tikrinta 2026-07-27

Ko klausti veisėjo

1. Ar galiu iš arti pamatyti tėvų šnerves?

   Ieškai matomos nosies, ne plokščio veido.

2. Kaip tėvai kvėpuoja po penkių minučių judėjimo?

   Paprašyk parodyti gyvai.

3. Ar veislyne buvo akių traumų ar opų?

   Klausimas, kurio beveik niekas neužduoda.

4. Ar buvo tarpslankstelinių diskų problemų?

   Ilgo kūno šuniui aktualu.

5. Ar kalė atsivedė pati?

   Pekinesams cezario pjūvis nėra retenybė.

Netinka, jei

• Karštą dieną namuose nėra kur atsivėsti — nei plytelių, nei šešėlio.
• Nenori kasdien liesti šuns kailio ir akių.
• Tikiesi šuns, kuris komandą įvykdytų nesvarstydamas.
• Namuose maži vaikai, kurie dar nemoka gerbti šuns ribų.

Kur dažniausiai apsigaunama

Kiek kainuoja per metus

Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.

Istorija ir kontekstas

Kinijos rūmuose pekinesas nebuvo augintinis. Jis buvo šventas gyvūnas — gyvas budistinio liūto atvaizdas, sergintis šventyklą ir imperatorių. Šunimis rūpinosi eunuchai, o šuns išvežimas iš šalies buvo baudžiamas mirtimi.

Į Europą veislė pateko vienu žingsniu, ir tas žingsnis buvo karas.

1860 m. spalį, per Antrąjį opijaus karą, britų ir prancūzų kariuomenė užėmė ir sudegino imperatoriaus Vasaros rūmus Pekine. Tuštinamuose rūmuose kariai rado penkis pekinesus, saugojusius kambarį, kuriame gulėjo nusižudžiusi imperatoriaus giminaitė.

Šunys buvo išvežti į Angliją. Vieną iš jų kapitonas Johnas Hartas Dunne'as padovanojo karalienei Viktorijai, o šuo, be jokios diplomatijos, buvo pavadintas Looty — nuo angliško žodžio *loot*, grobis.

Karalienė jį laikė iki šuns mirties 1872 m. ir užsakė jo portretą. Nuo tų penkių šunų prasidėjo visa vakarietiška veislės populiacija.

Ir dar viena smulkmena, jungianti šitą kortelę su pomeranijos špico istorija. 1912 m. „Titanike“ išgyveno trys šunys iš dvylikos — du špicai ir vienas pekinesas vardu Sun Yat-Sen, priklausęs leidėjui Henry Sleeperiui Harperiui. Į valtis pateko tie, kuriuos moteris galėjo įsikišti po apsiaustu.

Panašios kryptys