Šuo · Sergstintys · Vokietija
Rotveileris
Rottweiler
Ramus šuo su labai rimta jėga.
Rotveileris retai skuba, retai loja be reikalo ir beveik niekada nesijaudina dėl smulkmenų. Jis tiesiog žiūri. Ir būtent dėl to jo negalima pirkti be patirties.
- Dydis
- Didelis
- Svoris
- patinai 50–60 kg, patelės 35–48 kg
- Judėjimas
- 60–90 min
- Gyvenimo trukmė
- 8–10 m.
Jeigu būtų žmogus
Žmogus, kuris kambaryje nieko nesako, o visi vis tiek žino, kad jis ten. Emocijų nešvaisto. Kai reikia, atsistoja.
Gera kartu, kai
- Patyrusiam šeimininkui
- Namui su tvirta tvora
- Sportui ir tarnybai
Verta žinoti prieš renkantis
- Reikia ankstyvos ir nuoseklios socializacijos
- Fizinė jėga reikalauja tikros kontrolės
- Kai kuriose šalyse ribojamas laikymas
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Judėjimo reikia valandos pusantros, ir jis nėra ištvermės bėgikas — labiau ramus, ilgas žingsnis su darbu galvai.
Svarbiausia kasdienybės dalis šitoje veislėje nėra judėjimas. Tai valdymas. Penkiasdešimties kilogramų šuo, kuris tave tempia, nėra nepatogumas — tai pavojus tau ir aplinkiniams. Pavadėlio kultūra dedama nuo dviejų mėnesių, kol šuo sveria dešimt kilogramų.
Socializacija privaloma ir ilgalaikė. Rotveileris natūraliai rezervuotas svetimiems, ir tai veislės norma, ne yda. Bet skirtumas tarp rezervuoto ir nepasitikinčio šuns yra ankstyva patirtis.
Namuose jis dažniausiai ramus ir tylus. Loja mažai, o kai loja — verta pažiūrėti kodėl.
Kailis trumpas, bet dvigubas ir šeriasi labiau, nei atrodo. Šukavimas kartą per savaitę.
Ir jėga žaidžiant. Rotveileris nesuvokia savo svorio taip pat, kaip ir bokseris. Su vaikais reikia priežiūros ne dėl charakterio, o dėl fizikos.
Priežiūra
Kailį iššukuoti kartą per savaitę, šėrimosi metu dažniau; tikrinti ausis ir nagus; saugotis antsvorio dėl sąnarių.
Sveikata: ką tikrinti
Veislei aktualu klubų ir alkūnių displazija, osteosarkoma ir aortos stenozė. Verta rinktis šuniuką iš sąnarių ir širdies patikrą turinčių tėvų, o vyresniame amžiuje nedelsti kreiptis dėl staiga atsiradusio šlubavimo.
Šaltinis: FCI standartas Nr. 147; BVA/KC klubų ir alkūnių schemos · tikrinta 2026-07-26
Ko klausti veisėjo
- Kokie tėvų klubų ir alkūnių rezultatai?
Būtinas dokumentas, ne pažadas.
- Ar tėvų širdis tikrinta dėl aortos stenozės?
Veislei specifinė įgimta yda.
- Kaip tėvai elgiasi su svetimu žmogumi namuose?
Paprašyk parodyti, ne papasakoti.
- Ar veislyne buvo osteosarkomos atvejų?
Stambioms veislėms tai realus klausimas.
- Ką manai apie apsauginį mokymą?
Veisėjas, kuris jį siūlo pirmam šuniui, yra netinkamas veisėjas.
Netinka, jei
- Tai tavo pirmas šuo.
- Namuose niekas negalės fiziškai suvaldyti didelio šuns.
- Neplanuoji nuoseklaus mokymo bent pirmus dvejus metus.
- Gyveni nuomojamame būste be aiškaus susitarimo dėl didelių veislių.
Kur dažniausiai apsigaunama
Perki dėl reputacijos.
Rotveileris nėra agresyvus pagal veislę. Bet jis yra galingas pagal veislę, ir tai visai kas kita.
Manai, kad sargybos reikės mokyti.
Nereikės. Reikės mokyti nesaugoti be reikalo.
Galvoji, kad ramus charakteris reiškia mažai darbo.
Ramus charakteris ir yra darbo rezultatas.
Tikiesi, kad draudimas ir nuomos sutartys nesvarbu.
Kai kuriose šalyse ir daugelyje nuomojamų būstų šita veislė ribojama.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (45–55 kg šuo) | 900–1250 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 180–260 € |
| Mokymai su specialistu | 300–700 € |
| Draudimas, jei imi | 280–520 € |
| Bazinė suma | 1380–2210 € (su draudimu 1660–2730 €) |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Rotveilerio vardas kilęs iš Vokietijos miestelio Rotvailo — senos romėnų gyvenvietės, tapusios galvijų prekybos centru. Vietiniai mėsininkai šiuos šunis naudojo bandoms varyti ir vežimams su mėsa traukti.
Iš to atsirado ir senasis pavadinimas *Rottweiler Metzgerhund* — Rotvailo mėsininko šuo. Pasakojama, kad grįždami iš turgaus mėsininkai piniginę pririšdavo šuniui prie kaklo: apiplėšti žmogų buvo lengviau nei tokį šunį.
Tada atėjo geležinkeliai, ir viskas baigėsi. Galvijus imta vežti traukiniais, vežimus traukė arkliai, o šuo liko be darbo. Nuosmukis buvo toks greitas, kad 1882 m. Heilbrono parodoje buvo eksponuotas vienas vienintelis rotveileris — ir tas pats vertintas kaip prastas veislės pavyzdys. Yra pasakojimų, kad apie 1905 m. pačiame Rotvailo mieste buvo likusi viena kalė, bet tai jau nepatvirtintas gandas.
Veislę išgelbėjo nauja profesija. XX a. pradžioje Vokietijoje kūrėsi policijos šunų tarnyba, ir rotveileris pateko tarp pirmųjų tam atrinktų veislių. 1907 m. įsteigtas pirmasis veislės klubas, o 1921 m. keli klubai susijungė į ADRK, kuris veislės standartą prižiūri iki šiol.
Per keturiasdešimt metų šuo nuėjo kelią nuo beveik išnykusio mėsininko padėjėjo iki vienos rimčiausių tarnybinių veislių pasaulyje.