Šuo · Molosai · Kinija
Šarpėjus
Shar Pei
Raukšlės, dėl kurių jį perki, yra tai, dėl ko jis gydysis.
Šarpėjus atrodo kaip vaikščiojanti antklodė ir elgiasi kaip rimtas, tylus sargas. Abu šie dalykai teisingi, ir abu turi kainą.
- Dydis
- Vidutinis
- Svoris
- 18–29 kg
- Judėjimas
- 45–60 min
- Gyvenimo trukmė
- 8–12 m.
Jeigu būtų žmogus
Vyresnis žmogus, kuris svetimų nemėgsta, savus myli tyliai ir dėl nieko nesijaudina. Prašomas nešoka.
Gera kartu, kai
- Ramiam gyvenimo būdui
- Butui
- Patyrusiam šeimininkui
Verta žinoti prieš renkantis
- Raukšles reikia prižiūrėti kasdien
- Dažnos akių ir ausų problemos
- Savarankiškas ir rezervuotas su svetimais
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Judėjimo reikia keturiasdešimt penkių minučių ar valandos. Šarpėjus nėra sportininkas ir mielai gulės, jei leisi — todėl svorio kontrolė čia tikra tema.
Raukšlės valomos kasdien. Drėgna, uždara odos klostė yra ideali vieta bakterijoms, o šitoje veislėje uždegimai kartojasi lengviau nei kitose.
Akys tikrinamos kasdien. Entropija — vokų užvirtimas, kai blakstienos trina ragenos paviršių — veislėje dažna, o gydoma tik operacija.
Ausų kanalai siauri. Tai anatominė ypatybė, dėl kurios otitai kartojasi, ir dėl kurios ausis reikia tikrinti kas savaitę.
Karštį pakelia prastai — trumpesnis snukis plius tanki oda.
Su svetimais rezervuotas, su kitais šunimis dažnai nenusileidžia. Socializacija būtina anksti.
Priežiūra
Odos raukšles valyti ir sausai nušluostyti kasdien; ausis tikrinti kas savaitę; saugoti nuo karščio.
Sveikata: ką tikrinti
2013 m. JK pirminės veterinarinės priežiūros duomenyse per metus entropija registruota 17,88 %, o išorinės ausies uždegimas – 16,36 % šarpėjų; akių ir odos ligos apskritai palietė daugiau nei penktadalį šunų. Veislėje pasitaiko ir paveldima šarpėjaus karštinė su amiloidoze. Verta rinktis saikingesnės anatomijos linijas ir nedelsti kreiptis dėl mirksėjimo ar pasikartojančio karščiavimo.
2013 m. Jungtinės Karalystės pirminės veterinarinės priežiūros duomenimis, per metus entropija buvo registruota 17,88 %, o išorinės ausies uždegimas — 16,36 % šarpėjų. Akių ir odos ligos apskritai palietė daugiau nei penktadalį šunų.
Veislėje taip pat aprašyta paveldima šarpėjaus karštinė: pasikartojantys karščiavimo epizodai su patinusiais kulnų sąnariais, kurie ilgainiui gali baigtis amiloidoze ir inkstų pažeidimu.
Praktinė išvada tokia pati kaip visiems perdėtos konformacijos šunims: rinkis saikingesnę anatomiją. Mažiau raukšlių, matoma akis, atviresnis snukis. Toks šarpėjus atrodo mažiau „tipiškas“ nuotraukoje ir gyvena geriau.
Šaltinis: O’Neill et al. 2023, Canine Medicine and Genetics (JK šarpėjų tyrimas); UFAW · tikrinta 2026-07-27
Ko klausti veisėjo
- Ar veislyne buvo šarpėjaus karštinės atvejų?
Svarbiausias klausimas veislėje.
- Ar šuniukams buvo daryta vokų korekcija?
Dažnai reikalinga jau šuniukams, ir tai turi būti pasakyta.
- Kokio tipo tėvai — kiek odos?
Ieškai saikingesnio varianto.
- Kaip dažnai gydomos tėvų ausys?
Sąžiningas atsakymas nebus „niekada“.
- Ar tikrinti inkstų rodikliai?
Amiloidozės rizika veislėje reali.
Kur dažniausiai apsigaunama
Perki raukšlėčiausią šuniuką.
Kuo daugiau odos, tuo daugiau problemų.
Manai, kad šuniuko raukšlės išsilygins.
Iš dalies išsilygina, bet tipą lemia linija, ne amžius.
Galvoji, kad tylus šuo yra lengvas šuo.
Tylus ir savarankiškas nėra tas pats, kas paklusnus.
Tikiesi, kad odos priežiūra bus kartą per savaitę.
Kasdien.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (18–29 kg šuo) | 500–720 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 180–260 € |
| Odos ir ausų priemonės bei gydymas | 250–600 € |
| Draudimas, jei imi | 300–550 € |
| Bazinė suma | 930–1580 € (su draudimu 1230–2130 €) |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Šarpėjus yra sena Kinijos veislė — ūkio ir sargybos šuo iš Guangdongo provincijos. Senosiose nuotraukose jis atrodo gerokai lygesnis nei šiandien: raukšlių yra, bet jos nedominuoja.
XX a. viduryje veislė Kinijoje beveik išnyko. Po 1949 m. revoliucijos šunų laikymas buvo apmokestintas, o vėliau ir smerkiamas kaip buržuazinis įprotis.
1973 m. Honkongo veisėjas Matgo Law nusprendė daryti tai, kas tada atrodė beviltiška. Jis parašė laišką amerikiečių žurnalui *Dogs*, prašydamas padėti išgelbėti veislę, o redakcija jį išspausdino su antrašte, kviečiančia gelbėti kinų šarpėjų.
Atsakymas viršijo bet kokius lūkesčius: į redakciją atėjo tūkstančiai laiškų. Per artimiausius metus į JAV buvo išvežta apie du šimtai šunų, ir iš jų atkurta visa vakarietiška populiacija.
1978 m. Gineso rekordų knyga šarpėjų įvardijo kaip rečiausią pasaulio šunų veislę.
Ir čia prasideda kita istorijos dalis. Vakaruose šarpėjus tapo egzotika, o rinka norėjo dar daugiau raukšlių. Per kelis dešimtmečius susiformavo vadinamasis *meat-mouth* tipas — su gerokai storesne oda nei originalus kiniškas šuo. Būtent tas odos perteklius, kilęs iš hialurono kaupimosi, šiandien siejamas su didele dalimi veislės sveikatos problemų.
Šuo, išgelbėtas nuo išnykimo per vieną laišką, buvo pakeistas per vieną kartą.