Senbernaras

Jeigu būtų žmogus

Didelis ramus kaimynas, kuris nieko neprašo, bet atvažiuoja pirmas, kai sugenda automobilis. Skubėti nemato prasmės.

Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka

Judėjimo reikia valandos, ramiu žingsniu, ir iki pusantrų metų krūvis griežtai ribojamas. Kaulai auga taip greitai, kad sąnariai nespėja, o vienas laiptų maršas per dieną jaunam senbernarui yra ne mankšta, o nusidėvėjimas.

Vasara yra pagrindinė problema. Tankus kailis sukurtas Alpių žiemai, todėl liepos vidurdienį šuo neišeina iš namų, o namuose privalo turėti vėsią vietą — plyteles, rūsį, kondicionuojamą kambarį.

Seilės — kasdienybės dalis, ne anekdotas. Palaidos lūpos reiškia, kad po kiekvieno atsigėrimo šuo neša vandenį per visą virtuvę, o purtydamas galvą palieka ženklus ant sienų aukščiau, negu tikiesi. Namuose atsiranda rankšluostis prie dubenėlio ir dar vienas prie durų.

Kailis šukuojamas tris kartus per savaitę, o šėrimosi metu kasdien. Ilgaplaukiams labiausiai veliasi už ausų ir ant užpakalinių kojų plunksnų.

Vokai tikrinami reguliariai. Karančios apatinio voko kraštinės renka dulkes ir džiūsta, todėl akių kampučiai valomi kasdien.

Ir dydis, kuris keičia buitį: automobilis, guolis, veterinaro stalas, vaistų dozės. Viskas didesnė, viskas brangesnė.

Priežiūra

Ilgaplaukius šukuoti 3 kartus per savaitę, sezono metu kasdien; akių kampučius ir lūpų raukšles nušluostyti; vasarą užtikrinti vėsą.

Sveikata: ką tikrinti

Stambiai veislei aktualu klubų ir alkūnių displazija, skrandžio užsisukimas, vokų ligos (entropija ir ektropija) bei didesnė osteosarkomos rizika. Padeda tėvų sąnarių patikra, kelios mažesnės porcijos per dieną ir kreipimasis pastebėjus šlubavimą, kuris nepraeina per kelias dienas.

Šaltinis: FCI standartas Nr. 61; BVA/KC klubų ir alkūnių schemos; Glickman et al. 2000, JAVMA · tikrinta 2026-07-27

Ko klausti veisėjo

1. Kiek gyveno šuniuko seneliai ir nuo ko mirė?

   Svarbiausias klausimas milžinų veislėse.

2. Ar turite tėvų klubų ir alkūnių įvertinimus raštu?

   Milžinui tai svarbiausias popierius visame aplanke.

3. Ar tėvų vokai tikrinti?

   Entropija ir ektropija veislėje dažnos.

4. Ar veislyne yra buvę skrandžio užsisukimo?

   Giliakrūtiniams šunims ši tendencija eina per kartas.

5. Kaip auginami šuniukai — ant slidžių grindų ar ne?

   Milžinui tai svarbu nuo pirmų savaičių.

Netinka, jei

• Vasarą namuose karšta ir vėsios vietos nėra.
• Gyveni bute be lifto.
• Nepakenti seilių ant sienų ir drabužių.
• Nesi pasiruošęs galimybei, kad šuo gyvens aštuonerius ar devynerius metus.

Kur dažniausiai apsigaunama

Kiek kainuoja per metus

Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.

Istorija ir kontekstas

Didžiojo Šv. Bernardo perėja Alpėse yra kelias tarp Šveicarijos ir Italijos, o XI a. įkurta vienuolių prieglauda joje veikė kaip prieglobstis keliautojams. Nuo XVII a. vienuoliai laikė didelius šunis — iš pradžių sargybai, paskui keliams ieškoti pusnyse.

Šunys dirbo poromis. Radę žmogų, vienas likdavo gulėti šalia ir jį šildydavo, kitas grįždavo į prieglaudą. Tai ne legenda, o vienuolių aprašyta praktika.

Garsiausias jų buvo Baris, dirbęs 1800–1812 m. Jam priskiriama apie keturiasdešimt išgelbėtų žmonių. Po mirties jo iškamša buvo išsaugota ir iki šiol stovi Berno gamtos istorijos muziejuje — vienas iš nedaugelio pasaulyje šunų, kurį galima aplankyti praėjus dviem šimtmečiams.

O statinaitė su brendžiu, kabanti ant kaklo kiekviename atviruke, yra gryna išmonė. Ją 1820 m. nutapė septyniolikmetis anglų dailininkas Edwinas Landseeris savo paveiksle apie Alpių šunis, gaivinančius keliautoją. Vaizdas žmonėms taip patiko, kad prigijo amžiams.

Vienuoliai alkoholio šunims niekada nekabino, ir tam yra rimta priežastis: sušalusiam žmogui alkoholis plečia kraujagysles ir greitina kūno atvėsimą. Statinaitė būtų ne padėjusi, o pribaigusi.

2004 m. prieglauda šunis perdavė šiam tikslui įkurtam Bario fondui, ir veislės linija tęsiama iki šiol.

Panašios kryptys