Šuo · Šiaurės kinkomieji · Sibiras
Sibiro haskis
Siberian Husky
Gražiausias šuo, kurį lengviausia neteisingai pasirinkti.
Haskis nesaugo, beveik neloja ir svetimo nelaiko priešu. Bet jis bėga. Ir jei tavo tvora žemesnė nei jo motyvacija, tu jo daugiau nematysi.
- Dydis
- Vidutinis
- Svoris
- patinai 20–27 kg, patelės 16–23 kg
- Judėjimas
- 90+ min
- Gyvenimo trukmė
- 12–14 m.
Jeigu būtų žmogus
Bendrakeleivis, kuris niekada neatsisako pasiūlymo išvažiuoti. Klausosi tavęs mandagiai, o paskui daro savaip. Nepiktas, tiesiog laisvas.
Gera kartu, kai
- Labai aktyviam šeimininkui
- Šalto klimato veiklai
- Šuns sportui
Verta žinoti prieš renkantis
- Pabėgęs nesugrįžta – reikia tvirtos tvoros
- Šeriasi labai gausiai du kartus per metus
- Nemėgsta vienatvės ir kaukia
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Haskiui reikia pusantros valandos ar daugiau, ir tai ne vaikščiojimas aplink namą. Šitai veislei krūvis nėra pramoga — tai vienintelis būdas turėti ramų šunį namuose.
Nuo pavadėlio paleidžiamas tik aptvertoje teritorijoje. Ne todėl, kad neklausytų — todėl, kad haskis buvo veisiamas bėgti tolyn ir negrįžti, kol nepasieks tikslo. Dingę haskiai randami už dešimčių kilometrų.
Tvora turi būti aukšta ir įkasta. Haskis šoka, lipa ir kasa po ja. Tai ne perdėtas atsargumas, o dažniausia jų dingimo priežastis.
Kailis dvigubas ir labai tankus. Du kartus per metus jis eina lauk taip, kad namuose atsiranda antras šuo iš plaukų. Ir svarbiausia — jo negalima kirpti. Poplaukis vėsina vasarą, o nukirptas dažnai neatauga toks pat.
Balsas ypatingas. Haskis mažai loja, bet kaukia, dejuoja ir šneka. Kaimynams tai gali būti egzotika arba problema, priklausomai nuo sienų.
Su vaikais ir svetimais dažniausiai draugiškas. Sarginio šuns iš jo nebus — tai veislė, kuri palydės vagį iki durų.
Priežiūra
Šėrimosi metu iššukuoti kasdien; kailio nekirpti – jis saugo ir nuo karščio; nagus trumpinti.
Sveikata: ką tikrinti
Veislei būdingos paveldimos akių ligos – jaunatvinė katarakta ir tinklainės atrofija – bei cinkui jautri odos liga. Verta rinktis šuniuką iš akių patikrą turinčių tėvų ir kreiptis į veterinarą pastebėjus odos pokyčius apie snukį.
Šaltinis: FCI standartas Nr. 270; BVA/KC/ISDS akių tikrinimo schema · tikrinta 2026-07-25
Ko klausti veisėjo
- Ar tėvų akys tikrintos šiais metais?
Veislėje paveldimos akių ligos realios.
- Kokie klubų rezultatai?
Nors haskis lengvesnis už daugelį darbinių šunų, displazija pasitaiko.
- Ar veislyne buvo cinkui jautrios dermatozės?
Būdinga šiaurės veislėms, ir apie tai retai klausiama.
- Ar šunys dirba, ar tik gyvena voljere?
Nuo to priklauso, kiek energijos gausi.
- Ką darai, jei šuo pabėga ir savininkas kreipiasi?
Atsakymas pasako viską apie veisėją.
Netinka, jei
- Kiemas neaptvertas arba tvora žemesnė nei pusantro metro.
- Nori šuns, kurį galima vedžioti be pavadėlio.
- Nepakenti plaukų. Čia jų bus daugiau, negu įsivaizduoji.
- Šuo dieną liks vienas be jokio krūvio.
Kur dažniausiai apsigaunama
Perki dėl akių ir kailio.
Tai teisingiausia priežastis įsigyti nuotrauką ir neteisingiausia — šunį.
Manai, kad išmokysi grįžti.
Iš dalies galima. Visiškai — retai.
Galvoji, kad Lietuvos vasara jam tinka.
Tinka, jei yra šešėlis, vanduo ir joks krūvis vidurdienį.
Tikiesi, kad saugos namus.
Nesaugos.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (20–27 kg šuo) | 520–720 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 150–220 € |
| Kailio priežiūra ir įranga | 80–160 € |
| Tvora, aptvaras (pirmais metais) | 300–1200 € |
| Bazinė suma | 750–1100 € (pirmais metais gerokai daugiau) |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Haskis yra čiukčių genčių šuo iš Šiaurės rytų Sibiro, veistas ne jėgai, o ištvermei: mažas krovinys, ilgas kelias, minimalus maistas.
Į Aliaską jie pateko XX a. pradžioje, per aukso karštinę, ir iškart pradėjo laimėti lenktynes. Bet pasaulį apskriejo 1925 metų istorija.
Sausio pabaigoje Nomo miestelyje Aliaskoje prasidėjo difterijos protrūkis. Vaikai mirė, serumo nebuvo, uostas užšalęs, lėktuvai neskrido dėl pūgos. Vienintelis kelias liko šunų kinkiniai — daugiau nei tūkstantis kilometrų per keturiasdešimties laipsnių šaltį ir sniego audrą. Estafetėje dalyvavo dvidešimt kinkinių.
Sunkiausią ir ilgiausią atkarpą — apie 264 kilometrus, įskaitant pavojingą perėją per įtrūkusį Nortono įlankos ledą — nuvarė kinkinys, kuriam vadovavo dvylikametis šuo Togo. Paskutinę, maždaug 85 kilometrų atkarpą į Nomą įveikė kinkinys su Balto priekyje.
Šlovė atiteko tam, kuris atvažiavo paskutinis. Balto atsidūrė laikraščių pirmuosiuose puslapiuose, o 1925 m. gruodį jam pastatė paminklą Niujorko Centriniame parke. Togo liko beveik nežinomas, nors jo savininkas Leonhardas Seppala visą gyvenimą kartojo, kad tikrasis darbas buvo padarytas jo kinkinio.
Balto istorija turi ir tamsią dalį. Po šlovės metų jis su komandos šunimis buvo parduotas ir atsidūrė pigiame Los Andželo muziejuje, kur gyveno prastomis sąlygomis. 1927 m. tai pamatė Klivlando verslininkas, ir miestas paskelbė rinkliavą — vaikai nešė centus į mokyklas. Per dvi savaites surinkta pakankamai, kad šunis išpirktų. Likusį gyvenimą Balto praleido Klivlando zoologijos sode.