Katė · Ilgaplaukės · Turkija (Vano ež.)
Turkų vanas
Turkish Van
Vienintelė katė kataloge, kuri gali paprašyti tavęs vonios — ir turėti omenyje būtent tai, ką sako.
Turkų vanas plaukioja. Ne kartais, o su akivaizdžiu malonumu, ir tai vienas patikimiausių būdų jį atskirti nuo bet kurios kitos veislės.
- Dydis
- Didelė
- Svoris
- patinai 5–9 kg, patelės 4–6 kg
- Judėjimas
- Aktyvi
- Gyvenimo trukmė
- 12–17 m.
Jeigu būtų žmogus
Aktyvus, drąsus žmogus, kuris pirmas šoka į vandenį ir kviečia kitus paskui. Nuobodulio, kaip ir vandens baimės, neturi visiškai.
Gera kartu, kai
- Erdvesniems namams
- Aktyviems žmonėms
- Namams su laipiojimo vietomis
Verta žinoti prieš renkantis
- Labai aktyvi ir stipri
- Baltos mėlynakės katės gali būti kurčios
- Nemėgsta būti laikoma ant rankų
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Vanas yra didelė, raumeninga ir labai aktyvi katė. Ji laipioja, šokinėja, nešiojasi daiktus po namus ir dažnai atneša juos atgal — panašiai kaip šuo.
Vandens aistra yra ne anekdotas, o kasdienybės faktas. Daugelis vanų patys lipa į vonią, kapsto dubenėlius, o kai kurie net prašosi po dušu. Namuose reikia priimti sprendimą: arba dangtis visada uždarytas, arba kartais rasite šlapius pėdsakus ant grindų.
Kailis pusiau ilgas, be tankaus poplaukio, natūraliai vandeniui atsparus — po maudynių jis greitai išdžiūsta pats, be papildomo darbo. Šukos vieną du kartus per savaitę.
Su svetimais dažnai atsargus, bet su savo šeima be galo prieraišus ir žaismingas net senatvėje.
Priežiūra
Kailį šukuoti 1–2 kartus per savaitę; po maudynių nereikia džiovinti – kailis atsparus vandeniui.
Sveikata: ką tikrinti
Baltoms mėlynakėms katėms aktualus įgimtas kurtumas – kačiukui verta atlikti klausos patikrą. Veislėje taip pat aprašyta hipertrofinė kardiomiopatija, todėl rekomenduojama tėvų širdies echoskopija.
Turkų vanui aktuali ta pati klausos rizika kaip turkų angorai.
Įgimtas kurtumas — baltoms, mėlynakėms katėms genetiškai dažnesnis. BAER testas rekomenduojamas šuniukams iki perkant.
Hipertrofinė kardiomiopatija — kaip ir daugumai veislinių kačių, rekomenduojama tėvų echokardiografija.
Praktinė pastaba: dėl didelio dydžio ir aktyvumo vanui aktualu ir sąnarių sveikata — liekna kondicija čia svarbi kaip ir stambioms šunų veislėms.
Šaltinis: International Cat Care; FIFe standartas · tikrinta 2026-07-28
Ko klausti veisėjo
- Ar šuniukams daryta BAER klausos patikra?
Ypač baltiems mėlynakiams.
- Kada paskutinį kartą tėvams tikrinta širdis?
Prašai konkrečios datos, ne bendro patikinimo.
- Kiek sveria tėvai?
Vanas turi būti stambus ir raumeningas, ne stora.
- Ar tėvai maudosi?
Nebūtinai svarbu sveikatai, bet parodo, ar veisėjas pažįsta savo kates.
- Kaip elgiasi su svetimais?
Rezervuotumas normalus, agresija — ne.
Netinka, jei
- Namuose nėra kur laipioti ir bėgioti.
- Nepriimsi minties, kad katė lips į vandenį.
- Nori tylios, ramios katės ant kelių.
- Nepasitikrinsi klausos, jei katė balta ir mėlynakė.
Kur dažniausiai apsigaunama
Manai, kad tai tik legenda apie vandenį.
Ne — tai realus, kasdien pasikartojantis elgesys.
Galvoji, kad ramiai gyvens uždarame bute be užsiėmimo.
Vanui reikia daug erdvės ir judėjimo.
Perki baltą mėlynakę, nepasidomėjęs klausa.
Ta pati rizika kaip turkų angorai.
Tikiesi, kad ant rankų bus ramus.
Vanas nešiojamas dažniausiai priešinasi — jis mėgsta judėti pats.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (4–9 kg katė) | 420–680 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 140–220 € |
| Kraikas | 160–260 € |
| Žaislai, laipynas, vandens įranga | 100–250 € |
| Bazinė suma | 820–1410 € |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Vanas kilęs iš Rytų Anatolijos, nuo Vano ežero — didžiausio ežero Turkijoje, esančio virš 1600 metrų aukštyje kalnuotame regione. Šimtmečius izoliuota vietovė leido susiformuoti savitam natūraliam tipui: dažniausiai vienspalviai balti kailiai su spalva tik galvoje ir uodegoje.
Šitą raštą turkai vadina tiesiog „van“ ir laiko jį veislės ženklu tiek pat, kiek žmonės Vakaruose — persės plokščią veidą.
Į Vakarus veislę atvežė ne veisėjai, o keliautojai. 1955 m. dvi britų fotografės, Laura Lushington ir Sonia Halliday, keliaudamos po Turkiją gavo porą kačiukų dovanų. Jos labai nustebo, pamačiusios, kaip kačiukai kiekvieną kartą, sustojus prie tvenkinio ar upelio, iškart eina plaukti. Grąžinusios kates į Angliją, jos ir ėmė žiniasklaidoje vadinti veislę „plaukiojančia kate“ — tas vardas prigijo iki šiol.
Britanijos GCCF veislę oficialiai pripažino tik 1969 m., praėjus keturiolikai metų nuo pirmojo susitikimo. Pat Turner vėliau rašė, kad turkų vanas greičiausiai yra vienintelė veislė pasaulyje, kurios pripažinimu tiesiogiai rūpinosi svetimos šalies Kultūros ir turizmo ministerija — Turkijos vyriausybė aktyviai rėmė veislės propagavimą kaip nacionalinio turto.
Yra ir smagi vietinė legenda: pasakojama, kad Vano katės nulipo nuo Nojaus arkos, jai pristojus prie Ararato kalno netoliese, ir nuplaukė į krantą, o vėliau apsigyveno prie ežero. Graži istorija, bet be jokio istorinio pagrindo — laikyk ją tiesiog vietine pasaka.
Įdomu, kad viena iš dviejų pradinių veisėjų vėliau pati pripažino: nė vienas iš keturių pirminių Vakaruose naudotų veisimo katinų iš tikrųjų nebuvo kilęs iš paties Vano ežero apylinkių — jie buvo surinkti iš skirtingų Turkijos vietovių. Tai nesumažina veislės vertės, bet parodo, kokia netiksli kartais būna „kilmės vietos“ istorija.