Bišonas frizė

Jeigu būtų žmogus

Nuolat geros nuotaikos žmogus, kuris kambaryje pastebi tą, kuris tyli. Vienas būti nemoka.

Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka

Judėjimo reikia keturiasdešimt penkių minučių, ir bišonas mielai eis kartu bet kur. Sportininkas jis nėra, bet ir sofos padaru jo nepadarysi.

Kailis yra didžiausias darbas. Jis garbanotas, dvigubas ir nesišeria — todėl kiekvienas iškritęs plaukas lieka kailyje ir veliasi iš vidaus. Iš viršaus šuo atrodo puikiai iki tos dienos, kai kirpėjas praneša, kad po garbanomis yra kietas veltinis ir vienintelis sprendimas — nuskusti.

Todėl šukos kas dvi tris dienas, būtinai iki odos, o kirpėjas kas keturias šešias savaites. Tai dažniau nei daugumai kitų kirpimo reikalaujančių veislių.

Odos alergijos veislėje dažnos. Kasymasis, paraudusios letenų pirštų tarpupirščiai, pasikartojantys ausų uždegimai — tai ne higienos, o imuninės sistemos klausimas, ir kreiptis verta anksti.

Ašarų dėmės. Baltas kailis apie akis dažnai įgauna rusvą atspalvį, ir tai valoma kasdien.

Ir vienatvė. Bišonas prisiriša stipriai ir ilgai vienas paliktas pradeda loti arba kramtyti.

Priežiūra

Kailis nesišeria, bet greitai veliasi – šukuoti kasdien, kirpti kas 4–6 savaites; ašarų dėmes valyti švelniai.

Sveikata: ką tikrinti

Veislėje dažnos odos alergijos (atopinis dermatitas), taip pat girnelės išnirimas, šlapimo pūslės akmenys ir ankstyva katarakta. Padeda ankstyvas kreipimasis dėl kasymosi, gausus gėrimas ir tėvų akių patikra.

Šaltinis: FCI standartas Nr. 215; The Kennel Club Breed Watch; BVA/KC akių schema · tikrinta 2026-07-27

Ko klausti veisėjo

1. Ar linijoje pasitaikė odos alergijų?

   Bišonui tai dažniausia priežastis lankytis pas veterinarą.

2. Ar tikrinta girnelė?

   Mažoms veislėms tai dažniausia ortopedinė problema.

3. Ar tėvų akys tikrintos?

   Ankstyva katarakta veislėje pasitaiko.

4. Ar buvo šlapimo akmenų atvejų?

   Bišonams jie dažnesni nei vidutiniškai.

5. Kaip dažnai jūsų šunys šukuojami ir kerpami?

   Iš atsakymo suprasi, ar veisėjas tave ruošia tikrovei.

Netinka, jei

• Nepasiruošęs kirpėjui kas mėnesį ar dažniau visą šuns gyvenimą.
• Šuo dažnai liks vienas ilgam.
• Nenori kas dvi dienas šukuoti šuns iki odos.
• Kaimynystė jautri garsams.

Kur dažniausiai apsigaunama

Kiek kainuoja per metus

Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.

Istorija ir kontekstas

Bišonai yra sena Viduržemio jūros mažų baltų šunų šeima, keliavusi prekybos laivais tarp Ispanijos, Italijos ir Kanarų salų. Iš tos šeimos kilo ir maltietis, ir bolonjezas, ir bišonas frizė.

XVI a. veislė pateko į Prancūzijos dvarą ir ten išgyveno savo aukso amžių. Karalius Henrikas III savo bišonus nešiodavosi krepšelyje, pakabintame ant kaklo — su tuo krepšeliu jis dalyvaudavo ir oficialiuose priėmimuose. Amžininkai tai aprašė kaip keistenybę, o šiandien tai vienas geriausiai dokumentuotų faktų apie veislės vietą to meto dvare.

Tada atėjo revoliucija, ir globėjai dingo kartu su galvomis.

XIX a. bišonas atsidūrė ten, kur mažiausiai tikėtųsi: gatvėje. Jis tapo gatvės muzikantų ir cirko šunimi, nes mokosi greitai, atrodo įspūdingai ir nebijo publikos. Prancūzijoje jį imta vadinti šarmanko šunimi.

Po Pirmojo pasaulinio karo veislė buvo beveik išnykusi. Kelios prancūzų ir belgų veisėjos surinko likusius šunis, ir 1933 m. buvo patvirtintas oficialus standartas bei duotas dabartinis vardas — *bichon à poil frisé*, garbanoto kailio bišonas.

Šuo, kuris keliavo nuo karaliaus kaklo iki gatvės grindinio ir atgal į parodų ringą, apie prisitaikymą žino daugiau nei dauguma kataloge.

Panašios kryptys