Šuo · Kompanijos · Viduržemio jūra
Maltos bišonas
Maltese
Šuo, kuris nieko nedirbo dviejų tūkstančių metų — ir tai buvo sąmoningas pasirinkimas.
Maltietis niekada nebuvo ganytojas, medžiotojas ar sargas. Jis buvo prabangos daiktas, ir per tuos tūkstantmečius tapo geriausiu tos srities specialistu.
- Dydis
- Toy
- Svoris
- 3–4 kg
- Judėjimas
- 30 min
- Gyvenimo trukmė
- 12–15 m.
Jeigu būtų žmogus
Žmogus, kuris moka gerai gyventi ir dėl to nesijaučia kaltas. Ramus, švelnus, mėgstantis patogumą ir kompaniją.
Gera kartu, kai
- Beveik nesišeriančio šuns ieškantiems
- Ramiems namams
- Vyresniems žmonėms
Verta žinoti prieš renkantis
- Kailio priežiūra kasdien
- Gali loti į kiekvieną garsą
- Trapus – atsargiai su mažais vaikais
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Judėjimo reikia mažai: pusvalandis per dieną. Bet vaikščioti jis turi pats, ne ant rankų — nešiojamas maltietis greitai tampa nervingas.
Kailis yra pagrindinis darbas. Jis ilgas, šilkinis ir be poplaukio, todėl nesišeria, bet veliasi greitai. Arba kasdien šukuoji iki odos, arba kerpi trumpai kas šešias aštuonias savaites. Susivėlęs kailis maltiečiui skauda, o vienintelis sprendimas tada — nuskusti.
Ašarų dėmės. Baltas kailis apie akis dažnai įgauna rusvą atspalvį. Tai daugiausia kosmetinis klausimas, bet jį reikia valyti kasdien, o kartais tai ir ženklas, kad kažkas erzina akį.
Dantys mažoje burnoje ankšti, pieniniai dažnai neiškrinta patys. Valymas kelis kartus per savaitę.
Šaltis rimtas. Poplaukio nėra visai, todėl Lietuvos žiema jam reiškia aprangą.
Ir prieraišumas. Maltietis nori būti šalia visą laiką ir vienatvės pakelia sunkiai.
Priežiūra
Ilgą šilkinį kailį šukuoti kasdien, kitaip veliasi; akių kampučius valyti; letenų plaukus kirpti.
Sveikata: ką tikrinti
Miniatiūrinei veislei būdingas girnelės išnirimas, ankstyvos dantų ligos ir ašarų dėmės apie akis. Padeda reguliari burnos priežiūra, petnešos vietoj antkaklio ir svorio kontrolė.
Šaltinis: FCI standartas Nr. 65; The Kennel Club Breed Watch · tikrinta 2026-07-25
Ko klausti veisėjo
- Koks tėvų svoris?
Mažiau nei du kilogramai — perspėjimas.
- Ar tikrinta girnelė?
Veislėje ji dažna.
- Ar veislyne buvo kepenų šunto atvejų?
Mažoms veislėms tai realus klausimas.
- Ar šuniukas jau buvo pas kirpėją?
Ankstyva patirtis būtina.
- Kaip prižiūrima akių sritis?
Atsakymas parodys, ar veisėjas tuo apskritai užsiima.
Netinka, jei
- Nenori kasdien šukuoti šuns arba mokėti kirpėjui kas du mėnesius.
- Namuose maži vaikai.
- Šuo dažnai liks vienas.
- Nenori šuniui pirkti aprangos žiemai.
Kur dažniausiai apsigaunama
Manai, kad nesišeriantis reiškia mažai darbo.
Priešingai.
Perki „teacup“ maltietį.
Tokios atmainos nėra.
Galvoji, kad mažas ir švelnus tinka mažiems vaikams.
Trapumas sako kitaip.
Tikiesi, kad ašarų dėmės išnyks pakeitus maistą.
Kartais padeda, dažnai ne — pirmiausia tikrinamos akys.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (3–4 kg šuo) | 190–280 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 140–200 € |
| Kirpėjas kas 6–8 savaites | 320–500 € |
| Akių, dantų priežiūra, priemonės | 130–290 € |
| Bazinė suma | 780–1270 € |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Maltos bišonas yra viena seniausių dokumentuotų kompanijos veislių Europoje. Graikų ir romėnų šaltiniuose jis minimas kaip *melitaios* — mažas baltas šuo iš Melitos salos. Aristotelis jį aprašė IV a. pr. Kr.
Romoje tokie šunys buvo aristokratų prabanga. I a. poetas Marcialis parašė eiles apie mažą baltą kalytę Isą, priklausiusią jo pažįstamam Publijui, ir tose eilėse yra viskas, ką žinome apie požiūrį į tokius šunis: Isa esanti tyresnė už balandės bučinį, brangesnė už indiškus brangakmenius, o šeimininkas užsakė jos portretą, kad ir jai mirus liktų kažkas panašaus į ją.
Tai parašyta prieš du tūkstančius metų ir skamba lygiai taip, kaip žmonės kalba apie savo šunis šiandien.
Viduramžių ir Renesanso Europoje maltiečiai keliavo Viduržemio jūros prekybos laivais ir buvo pastovus damų portretų elementas. Elžbietos I laikų Anglijoje jie vadinti „comforter dogs“ — buvo tikima, kad prispaustas prie kūno mažas šuo traukia ligą ir malšina skausmą. Gydytojai tai rimtai rekomendavo.
Šiandien tai skamba kaip prietaras. Bet mintis, kad šuo ant kelių palengvina savijautą, XXI a. sugrįžo į mokslinius straipsnius, tik jau kitu pavadinimu.