Bulterjeras

Jeigu būtų žmogus

Žmogus, kuris juokauja rimtu veidu ir niekada nepasako, kada baigė. Užsispyręs, linksmas, be jokio piktumo.

Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka

Judėjimo reikia valandos, ir joje turi būti darbo: traukimo, ieškojimo, mokymosi. Bulterjeras yra raumeningas ir tvirtas, o nepavargęs pradeda kūrybą.

Užsispyrimas yra veislės ženklas. Bulterjeras supranta, ko iš jo nori, ir tada svarsto, ar tai jam apsimoka. Su juo dirbama žaidimu ir humoru, ne kartojimu.

Su žmonėmis atviras ir draugiškas, su kitais šunimis dažnai sudėtingas — ypač su tos pačios lyties. Tai terjerų paveldas, kurį reikia planuoti.

Kailis trumpas, priežiūra minimali, bet oda jautri: alergijos ir saulės nudegimai baltiems šunims realūs.

Šaltis nepatogus — reikia aprangos.

Ir viena savybė, kuri gali tapti problema: kai kurie bulterjerai įpranta gaudyti savo uodegą, ir tai nėra juokinga. Tai kompulsyvus elgesys, kuris be pagalbos stiprėja, o veislėje jis sutinkamas dažniau nei kitur.

Priežiūra

Kailio priežiūra minimali; odą tikrinti dėl alergijų; trumpas kailis nešildo – žiemai reikia aprangos.

Sveikata: ką tikrinti

Baltiems bulterjerams aktualus įgimtas kurtumas, susijęs su baltos spalvos genetika, todėl šuniukui verta atlikti BAER klausos testą. Veislėje taip pat aprašyta paveldima inkstų liga (nefropatija), girnelės išnirimas ir polinkis į kompulsyvų uodegos gaudymą. Padeda tėvų inkstų tyrimai ir ankstyvas kreipimasis pastebėjus pasikartojantį elgesį.

Šaltinis: FCI standartas Nr. 11; The Kennel Club Breed Watch; UFAW (nefropatija, kurtumas) · tikrinta 2026-07-27

Ko klausti veisėjo

1. Ar šuniukams daryta BAER klausos patikra?

   Baltiems bulterjerams tai standartas.

2. Ar tėvai tikrinti dėl inkstų ligos?

   Veislėje aprašyta paveldima nefropatija, tikrinama šlapimo ir kraujo tyrimais.

3. Ar veislyne buvo uodegos gaudymo atvejų?

   Nemalonus, bet būtinas klausimas.

4. Ar tikrinta širdis?

   Mitralinio vožtuvo problemos veislėje pasitaiko.

5. Kaip tėvai elgiasi su kitais šunimis?

   Sąžiningas atsakymas nebus „su visais puikiai“.

Netinka, jei

• Po tavo stogu jau auga kitas tos pačios lyties šuo.
• Nori šuns, kuris vykdytų komandas iš pirmo karto.
• Nemėgsti kasdien užimti šuns.
• Nesidomėsi, ką apie šią veislę sako tavo savivaldybės taisyklės ir nuomos sutartis.

Kur dažniausiai apsigaunama

Kiek kainuoja per metus

Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.

Istorija ir kontekstas

Bulterjeras susiformavo XIX a. Anglijoje iš buldogų ir terjerų — pradžioje kaip kovinis šuo, vėliau kaip „džentelmeno kompanionas“, kaip jį vadino to meto veisėjai.

Ir svarbiausia detalė: XIX a. bulterjeras atrodė visai kitaip. Jis turėjo įprastą terjero snukį su aiškia stopo linija tarp kaktos ir nosies. Senose graviūrose jį nesunku supainioti su stafordšyro bulterjeru.

Dabartinis profilis — plati, į apačią lenkta linija be jokio stopo — susiformavo per kelis dešimtmečius parodinės atrankos. Pirmuoju tokio tipo šunimi laikomas 1917 m. gimęs Lord Gladiator: pirmas bulterjeras, neturėjęs stopo visiškai.

Per šimtmetį veislė tapo vienu atpažįstamiausių siluetų pasaulyje. Bulterjeris yra Bulzajus iš „Oliverio Tvisto“ ekranizacijų ir vienos didžiausių JAV prekybos tinklų talismanas.

Bet geriausią istoriją paliko karas.

Generolas Georgeʼas Pattonas 1944 m. Anglijoje nusipirko baltą bulterjerą ir pavadino jį Viljamu Užkariautoju — kasdien tiesiog Vilis. Šuo su juo keliavo per visą Europos kampaniją, miegojo generolo palapinėje ir, kaip rašė amžininkai, bijojo beveik visko: šūvių, katinų, kitų šunų.

1945 m. gruodį Pattonas žuvo po autoavarijos. Netrukus buvo padaryta nuotrauka, tapusi viena garsiausių karo pabaigos fotografijų: tuščiame kambaryje ant grindų guli Vilis, o šalia sudėti generolo daiktai — diržas su pistoletais ir uniforma.

Šunį parsivežė Pattono šeima, ir jis gyveno Amerikoje iki senatvės.

Panašios kryptys