Šuo · Molosai · Italija
Kanė korso
Cane Corso
Šuo, kuris dar prieš penkiasdešimt metų buvo beveik išnykęs, o šiandien jį perka kaip statuso ženklą.
Kanė korso nėra rotveilerio itališka versija. Tai savarankiškas sargas, priimantis sprendimus pats — ir būtent todėl jis netinka daugumai.
- Dydis
- Didelis
- Svoris
- patinai 45–50 kg, patelės 40–45 kg
- Judėjimas
- 60–90 min
- Gyvenimo trukmė
- 9–12 m.
Jeigu būtų žmogus
Žmogus, kuris nekalba be reikalo ir nereaguoja į provokacijas. Sprendimą priima tyliai, o pakeisti jį sunku.
Gera kartu, kai
- Patyrusiam šeimininkui
- Sodybai su tvora
- Sargybai
Verta žinoti prieš renkantis
- Ne pirmam šuniui – reikia tikros kontrolės
- Ankstyva socializacija privaloma
- Kai kuriose šalyse ribojamas laikymas
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Judėjimo reikia valandos pusantros ramiu tempu, plius protinis darbas. Kanė korso nėra sportininkas, bet be užsiėmimo jis pradeda dirbti sargybą pats, o jo supratimas apie tai, kas yra grėsmė, gali skirtis nuo tavo.
Valdymas svarbesnis už judėjimą. Penkiasdešimties kilogramų šuo, kuris tave tempia, yra pavojus aplinkiniams. Pavadėlio kultūra pradedama nuo dviejų mėnesių.
Socializacija privaloma ir ilga. Korso natūraliai rezervuotas, ir be ankstyvos patirties rezervuotumas virsta įtarumu.
Kailis trumpas, priežiūros minimaliai. Akys ir vokai tikrinami kas savaitę — veislėje entropija ir ektropija dažnos.
Seilėja saikingai, knarkia garsiai.
Ir teisinė pusė, kurios kitose kortelėse nėra: dalyje šalių ir daugumoje nuomojamų būstų šita veislė ribojama. Tai patikrinama prieš perkant, ne po to.
Priežiūra
Kailio priežiūra minimali; akis ir vokus tikrinti kas savaitę; nagus trumpinti; saugoti sąnarius augimo metu.
Sveikata: ką tikrinti
Stambiai giliakrūtinei veislei aktualus klubų displazija, skrandžio užsisukimas (GDV) ir vokų ligos – entropija bei ektropija. Padeda tėvų sąnarių patikra, kelios mažesnės porcijos per dieną ir kreipimasis pastebėjus akių ašarojimą ar mirksėjimą.
Šaltinis: FCI standartas Nr. 343; BVA/KC klubų schemos · tikrinta 2026-07-27
Ko klausti veisėjo
- Kokie tėvų klubų ir alkūnių įvertinimai?
Prašai popieriaus su raidėmis, ne žodinio patikinimo.
- Ar tėvų akys ir vokai tikrinti?
Entropija veislėje dažna ir gydoma operacija.
- Kaip tėvai elgiasi su svetimu žmogumi?
Paprašyk parodyti gyvai.
- Ar veislyne buvo skrandžio užsisukimo atvejų?
Giliakrūtinėje veislėje tendencija paveldima.
- Ką manai apie apsauginį mokymą pirmam šuniui?
Veisėjas, kuris jį siūlo, tau netinka.
Netinka, jei
- Tai tavo pirmas ar antras šuo.
- Gyveni bute arba nuomojamame būste.
- Namuose nėra žmogaus, galinčio fiziškai suvaldyti didelį šunį.
- Neplanuoji dirbti su specialistu bent pirmus dvejus metus.
Kur dažniausiai apsigaunama
Perki dėl įvaizdžio.
Tai blogiausia įmanoma priežastis rinktis šitą veislę.
Manai, kad sargybos reikės mokyti.
Nereikės. Reikės mokyti, kada nustoti.
Galvoji, kad tai rotveileris itališkai.
Korso savarankiškesnis ir mažiau linkęs klausti tavęs.
Tikiesi, kad su butu susitvarkysi.
Nesusitvarkysi.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (45–50 kg šuo) | 900–1200 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 180–260 € |
| Mokymai su specialistu | 400–800 € |
| Tvora ir aptvaras (pirmais metais) | 500–2000 € |
| Bazinė suma | 1480–2260 € (pirmais metais gerokai daugiau) |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Vardas kilęs iš lotyniško *cohors* — kiemo ir turto sergėtojas. Kanė korso protėviai yra romėnų molosai, o pati veislė šimtmečius gyveno Pietų Italijos ūkiuose: saugojo sodybas, varė galvijus, dirbo medžioklėje prie šernų.
Ir vos neišnyko per vieną kartą.
Po Antrojo pasaulinio karo Italijos kaimas ėmė tuštėti. Mechanizacija panaikino darbą, žmonės kraustėsi į miestus, ir šunys liko be paskirties. Iki septintojo dešimtmečio pabaigos kanė korso buvo likę tik pavieniai — atokiose Pulijos ir Bazilikatos sodybose.
Veislę išgelbėjo grupė entuziastų, tarp jų agronomas Paolo Breberis, XX a. aštuntajame dešimtmetyje pradėjęs ieškoti likusių šunų ir apie juos rašyti. Radiniai buvo pavieniai: šuo čia, kalė ten, dažnai be jokių dokumentų. 1983 m. įkurta veislės draugija, o oficialiai FCI kanė korso pripažino tik 1996 metais.
Tai reiškia dalyką, kurį verta suprasti prieš perkant: kaip organizuota veislė kanė korso yra jaunesnis už daugumą šio katalogo veislių. Jo populiacija maža, o veisimo kokybė svyruoja labiau nei senose veislėse — todėl veisėjo pasirinkimas čia lemia daugiau.