Šuo · Šiaurės kinkomieji · Sibiras
Samojedas
Samoyed
Vienintelė veislė kataloge, kurios protėviai miegojo palapinėje kartu su vaikais — ne kaip augintiniai, o kaip šildymas.
Iš to gimė šuo, kuris apie žmones neturi nė vienos blogos minties. Įskaitant tuos, kurie ateina tavo daiktų.
- Dydis
- Vidutinis
- Svoris
- patinai 25–30 kg, patelės 17–25 kg
- Judėjimas
- 60–90 min
- Gyvenimo trukmė
- 12–14 m.
Jeigu būtų žmogus
Žmogus, kuris kalba su visais eilėje parduotuvėje ir grįžta namo su dviem naujais pažįstamais. Priešų neturi, nes nesugeba jų susikurti.
Gera kartu, kai
- Šeimai su vaikais
- Vėsesniam klimatui
- Aktyviam gyvenimo būdui
Verta žinoti prieš renkantis
- Šeriasi labai gausiai, baltas kailis matomas visur
- Kaukia ir „kalbasi" garsiai
- Nemėgsta būti vienas
Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka
Judėjimo reikia valandos pusantros. Samojedas yra darbinis šuo, veistas traukti ir ganyti, ir be krūvio jis pradeda kalbėti.
O kalba jis daug. Samojedas mažai loja, bet kaukia, dejuoja ir ūkia įvairiais tonais, dažnai atsakydamas į tavo sakinius. Kaimynams tai gali būti žavu arba problema.
Kailis yra didžiausias darbas visame kataloge kartu su čiau čiau. Labai tankus, dvigubas, baltas. Šukuojamas tris keturis kartus per savaitę, o du kartus per metus poplaukis eina lauk savaitėmis. Kirpti negalima.
Baltas kailis, priešingai nei atrodo, purvo neįsigeria — jis turi savivalymo savybę ir išdžiūvęs purvas dažnai tiesiog nubyra.
Sarginio šuns nebus. Samojedas svetimą sutiks kviesdamas žaisti.
Karštį pakelia prastai. Vasarą — tik rytas ir vakaras, ir privaloma vėsi vieta.
Ir kasimas. Tai šiaurės šuo, kuris kasa duobę, kad atsigultų vėsiau. Kieme atsiranda vieta arba atsiranda duobės.
Priežiūra
Labai tankų kailį šukuoti 3–4 kartus per savaitę, sezono metu kasdien; kailio nekirpti; vasarą užtikrinti vėsą.
Sveikata: ką tikrinti
Veislei aktualu klubų displazija, paveldima inkstų liga (samojedų glomerulopatija, susijusi su X chromosoma) ir didesnė cukrinio diabeto rizika. Padeda tėvų sąnarių patikra, DNR testai ir reguliarūs šlapimo bei kraujo tyrimai vyresniame amžiuje.
Samojedui aktuali paveldima inkstų liga — samojedų glomerulopatija, susijusi su X chromosoma. Tai reiškia, kad ligos eiga skiriasi pagal lytį: patinai serga sunkiau ir anksčiau, patelės dažniausiai lieka nešiotojos su lengvesniais požymiais.
Veislėje taip pat aprašomas didesnis cukrinio diabeto dažnis nei daugumoje kitų veislių.
Praktinė išvada: nuo vidutinio amžiaus verta kasmet tikrinti šlapimą ir kraujo rodiklius, o veisėjo paklausti, ar linijoje buvo inkstų problemų.
Šaltinis: FCI standartas Nr. 212; BVA/KC klubų schema; UFAW (glomerulopatija) · tikrinta 2026-07-27
Ko klausti veisėjo
- Ar veislyne buvo inkstų ligų?
Svarbiausias klausimas veislėje.
- Kokie klubų rezultatai?
Displazija samojedams aktuali.
- Ar tėvų regėjimas tikrintas oficialiai?
Samojedams paveldimos akių ligos aktualios.
- Ar tėvai dirba, sportuoja ar tik gyvena voljere?
Nuo to priklauso energijos lygis.
- Kiek kaukia tėvai?
Visiškai teisėtas klausimas, ir sąžiningas veisėjas nusijuoks, o paskui atsakys.
Netinka, jei
- Kaimynystė jautri garsams.
- Nepakenti plaukų ir nenori šukuoti kelis kartus per savaitę.
- Vasarą namuose karšta ir vėsintis nėra kur.
- Nori sarginio šuns.
Kur dažniausiai apsigaunama
Perki dėl šypsenos ir kailio.
Abu tikri. Kailio darbo taip pat.
Manai, kad saugos namus.
Nesaugos.
Galvoji, kad baltas šuo bus purvinas.
Kaip tik atvirkščiai — bet plaukų bus visur.
Tikiesi, kad kaukimą galima išmokyti nutraukti.
Sumažinti — taip. Panaikinti — ne.
Kiek kainuoja per metus
| Maistas (17–30 kg šuo) | 520–780 € |
| Veterinaras, skiepai, parazitai | 170–250 € |
| Kailio priežiūra ir įranga | 150–350 € |
| Draudimas, jei imi | 220–420 € |
| Bazinė suma | 840–1380 € (su draudimu 1060–1800 €) |
Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.
Istorija ir kontekstas
Samojedai — nencų ir kitų šiaurės tautų šunys iš Sibiro. Jie ganė elnius, traukė roges ir naktimis miegojo palapinėse kartu su žmonėmis. Šaltyje šuo buvo ne tik pagalbininkas, bet ir šilumos šaltinis.
Būtent iš to bendro gyvenimo kilo veislės draugiškumas. Šuo, kuris miega su vaikais, negali būti agresyvus žmogui — tokie tiesiog nebuvo paliekami veisimui.
Iš tos pačios istorijos kilo ir garsioji „samojedo šypsena“. Lūpų kampučiai pakelti aukštyn — tai ne charakteris, o funkcija: taip seilės nevarva ir nevirsta ledo varvekliais ant snukio šaltyje.
Į Europą samojedai pateko per poliarinius tyrinėtojus. Fridtjofas Nansenas savo 1893–1896 m. ekspedicijoje laivu „Fram“ naudojo būtent šiuos šunis, o vėliau juos pirko ir kitos ekspedicijos, tarp jų Ernesto Shackletono.
Įdomu, kad į Britaniją pirmuosius šunis parsivežė ne tyrinėtojai, o zoologas Ernestas Kilburnas Scottas, XIX a. pabaigoje dirbęs Sibire. Jo žmona veislę pradėjo veisti Anglijoje, ir iš tų kelių šunų kilo dauguma šiandieninių vakarietiškų linijų.