Jorkšyro terjeras

Jeigu būtų žmogus

Nedidelis žmogus dideliame pokalbyje, kuris niekada nenutyla pirmas. Nuomonę turi apie viską. Su savais švelnus, su svetimais garsus.

Kasdienybė, ne reklaminė nuotrauka

Jorkšyras beveik nesišeria, ir dėl to jį dažnai renkasi alergiški žmonės. Bet kailis, kuris nekrenta, veliasi — todėl arba šukuoji kasdien, arba kerpi trumpai kas šešias aštuonias savaites. Trečio varianto nėra.

Judėjimo reikia mažiau nei didelėms veislėms, bet daugiau, nei žmonės mano. Pusvalandis per dieną ir uostymo maršrutas — tai ne prabanga mažam šuniui, o būdas neturėti namuose nervingo padaro.

Balsas garsus ir dažnas. Jorkšyras praneša apie liftą, kaimyną, praeivį po langu. Suvaldyti galima, jei pradedi nuo pirmos savaitės.

Dantys yra silpniausia vieta. Mažoje burnoje ankšta, akmenys kaupiasi greitai, o pieniniai dantys dažnai neiškrinta patys. Valymas kelis kartus per savaitę čia svarbesnis nei bet kokia dresūra.

Petnešos, ne antkaklis. Trachėja mažoms veislėms silpna, o traukimas už kaklo ją spaudžia tiesiogiai.

Ir šaltis. Jorkšyras neturi poplaukio, todėl Lietuvos lapkritį jam reikia aprangos ne dėl grožio.

Priežiūra

Ilgą kailį šukuoti kasdien arba kirpti trumpai; dantis valyti reguliariai; saugoti nuo šalčio.

Sveikata: ką tikrinti

Miniatiūrinei veislei būdingi girnelės išnirimas, trachėjos silpnumas, ankstyvos dantų ligos ir portosisteminis kepenų šuntas. Padeda petnešos vietoj antkaklio, reguliari burnos priežiūra ir šuniuko patikra dėl šunto.

Šaltinis: FCI standartas Nr. 86; The Kennel Club Breed Watch · tikrinta 2026-07-25

Ko klausti veisėjo

1. Koks tėvų svoris?

   Mažiau nei du kilogramai — perspėjimas, ne privalumas.

2. Ar veislyne buvo portosisteminio kepenų šunto atvejų?

   Veislei specifinė ir rimta problema.

3. Ar tikrinta girnelė?

   Šitoje veislėje ji išnyra dažnai.

4. Kaip tėvai reaguoja į durų skambutį?

   Balsingumas iš dalies paveldimas.

5. Ar šuniukas jau buvo pas kirpėją?

   Ankstyva patirtis sutaupys metus nervų.

Netinka, jei

• Namuose maži vaikai, kurie dar nemoka atsargiai imti šunį.
• Nenori kas dieną liesti šuns kailio ir dantų.
• Kaimynystė jautri garsams.
• Nepasiruošęs kirpėjo išlaidoms visą šuns gyvenimą.

Kur dažniausiai apsigaunama

Kiek kainuoja per metus

Orientacinės Lietuvos rinkos sumos, ne komercinis pasiūlymas.

Istorija ir kontekstas

Jorkšyro terjeras gimė ne salone, o pramonės revoliucijoje. XIX a. viduryje į Jorkšyro fabrikus ir kasyklas atvyko škotų darbininkai, atsivežę mažus terjerus. Šunų darbas buvo paprastas: gaudyti žiurkes tarp staklių ir sandėliuose. Kuo mažesnis šuo, tuo giliau įlįsdavo.

Veislės pradininku laikomas Huddersfield Ben — 1865 m. gimęs šuo, laimėjęs daugybę parodų ir palikęs tiek palikuonių, kad beveik visos šiuolaikinės linijos veda į jį. Gyveno jis neilgai: 1871 m. žuvo po ratais.

Per kelis dešimtmečius veislė pakeitė klasę. Iš fabriko šuns ji tapo Viktorijos laikų damų kompanionu, ir kailis, kuris kadaise buvo tiesiog ilgas, virto parodine puošmena.

O tikrai neįtikėtina istorija nutiko per Antrąjį pasaulinį karą. 1944 m. Naujosios Gvinėjos džiunglėse amerikiečių kareiviai apleistame apkase rado mažą jorkšyrą. Šunį nusipirko eilinis Billas Wynne'as už kelis dolerius ir pavadino Smoky.

Filipinuose, Lusono aerodrome, inžinieriams reikėjo pratempti telegrafo laidą per dvidešimt metrų ilgio ir vos dvidešimties centimetrų pločio vamzdį po nusileidimo taku. Kasti reikštų kelias dienas darbo atvirame lauke, matant priešui. Prie Smoky uodegos pririšo virvelę, ir šuo perbėgo vamzdį per kelias minutes.

Vėliau Smoky lankė sužeistuosius karo ligoninėse — daugelis jį laiko pirmuoju terapiniu šunimi istorijoje. Sveriantis nepilnus du kilogramus.

Panašios kryptys